Kurs komisiją
Šie abu siūlymai pateiktas po to, kai kilo skandalas dėl liepos pabaigoje labai ankstyvą rytą nuimtos atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos. Esą komisija sukurtų aiškią atminimo ženklų įrengimo ir nuėmimo Vilniaus mieste tvarką, „norint išvengti skubotų, visuomenę skaldančių sprendimų, nereikalingų interpretacijų dėl istorinės atminties svarbos ir būtinumo bei kurti vienodą visų atminimo ženklų įrengimo praktiką Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje“.
Komisijos sprendimai nebūtų formalūs, patariamojo pobūdžio, o privalomi, norėtų šio siūlymo teikėjai. „Iki šiol Vilniaus savivaldybė turėjo Miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją. Problema ta, kad į šios komisijos balsą nelabai buvo įsiklausoma arba visai apeinama. Tai ypač gerai parodė Generolo Vėtros lentos vienašališkas nuėmimas vidury nakties.
Naujoji komisija nuo senosios skirsis keliais esminiais aspektais. Pirma, ji spręs, ne ką kurioje vietoje reikia įamžinti, o įgyvendins atminties kultūros programą apimančią plačius Vilniaus atminties klodus, bus proaktyvi ir teikianti siūlymus. Antra, ji užtikrins, kad daugiau nepasikartotų atvejai, kaip su Vėtros lenta. Na ir, trečia, ji bus ne formali, o privaloma prieš imantis konkrečių darbų“, – teigė TS-LKD frakcijos Vilniaus taryboje narė Paulė Kuzmickienė.
Taryba palaikė
Tarybos posėdyje ji taip taip akcentavo, kad būtų reglamentuota, kaip atminimo ženklai nuimami ir kur jie būtų saugomi. Politikai idėją palaikė ir pateikimui pritarė – tiesa, tai tik pirma stadija, toliau klausimą svarstys komitetai. Vėliau pritarti komisijos steigimui dar kartą teks tarybai.
R.Šimašius žurnalistams prieš tarybos posėdį tvirtino pritariąs šiam siūlymui. Esą komisiją savivaldybė jau turi, bet naujoji turėtų daugiau galių, ją tvirtintų taryba, ne meras savo dekretu.
„Suprantu, kad dabar kyla daugiau diskusijų, kaip ir ką įamžinti. Tai visiškai logiški pasiūlymai, kuriuos P.Kuzmickienė teikia, kad reikėtų komisiją pakelti į aukštesnį lygmenį, detaliau reglamentuoti, kaip nuimamos lentos, kaip atsiranda įamžinimo ar atminties įvairūs ženklai. Aš manau, kad tai perspektyvi kryptis ir pritarsiu siūlymui, kad reikia tai nagrinėti“, – kalbėjo meras.
Suprantu, kad dabar kyla daugiau diskusijų, kaip ir ką įamžinti, – sakė R.Šimašius.
A.Zuokas nori grąžinti lentą
Savo pasiūlymą Vilniaus tarybai pateikė ir Artūras Zuokas: jis siūlo „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atkurti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos“.
R.Šimašius šią A.Zuoko mintį apibūdino kaip „ne į temą“: „Ir pastato savininko, Lietuvos mokslų akademijos, kaip tik su prezidentu kalbėjau, sutikimo nėra ką nors kabinti ant tos sienos. O savo poziciją esu išsakęs, kad tikrai nemanau, jog Vilniuje turėtų kabėti pagarbos ženklai žmonėms, kurie prisidėjo organizuojant getus ir atimant iš žmonių turtą, uždarant juos, izoliuojant vietose, kur jie vėliau buvo fiziškai sunaikinti.“
Meras nesutiko ir su priekaištais esą lentą nuimta buvo neteisėtai, nes sprendimą turėjusi priimti taryba, ne meras vienasmeniškai. Diskusijų, pasak R.Šimašiaus, būta daug ir sprendimas galų gale priimtas remiantis galiojančiomis teisinėmis normomis.
„Tiek, kiek susirinkome dokumentų, ir juos įvertinome, lentelės nuėmimas negalėjo būti vienasmeniškas mero sprendimas, nes tai turi būti priimta taryboje. Tokio sprendimo taryboje nebuvo, todėl lentelės nuėmimas mero administraciniu nurodymu savivaldybės įmonei „Grinda“ yra neteisėtas“, – prieš kelias dienas BNS sakė A.Zuokas.
Galima diskutuoti dėl tam tikrų veiksmų šitų žmonių, bet jie nusipelnę Lietuvos Respublikai, – kalbėjo A.Zuokas.
Nuopelnus mato, bet palaikymo nesulaukė
Bet taryba nepalaikė A.Zuoko ir jo šalininkų ir klausimo dėl atminimo lentos J.Noreikai grąžinimo neįtraukė į posėdžio darbotvarkę. Pats A.Zuokas teigė esąs tikras, kad J.Noreika, o taip pat ir K.Škirpa, turėtų būti įamžinti Vilniuje.
„Vienareikšmiai taip. Neseniai teko bendrauti su moksleiviais. Ar žinote, kad Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sprendimu vadovėliuose tiek ponas Škirpa, tiek Generolas Vėtra pristatomi kaip mūsų tautos pasižymėję asmenys. Iš šiandien moksleiviai klausia, kaip jiems suprasti – Vilniaus meras nuiminėja pagarbos ženklus, o mums mokykloje dėsto priešingai, kuo mums tikėti? Tie sprendimai sukėlė tiek daug konfliktų, kurie politiškai motyvuoti. Ar buvo Europoje atvejų, net ir kilus konfliktams, kad būtų uždaromos sinagogos dėl grėsmės ten susirinkusiems? Nėra tokių atvejų. Galima diskutuoti dėl tam tikrų veiksmų šitų žmonių, bet jie nusipelnę Lietuvos Respublikai“, – kalbėjo A.Zuokas.
Sprendimo projektą dėl K.Škirpos alėjos pavadinimo sugrąžinimo (taryba prieš kurį laiką nusprendė pavadinimą keisti į Trispalvės) R.Šimašius, anot A.Zuoko, atsisakė registruoti.
