Teisėjų taryba per neeilinį posėdį šią savaitę pritarė šio teisėjo atleidimui iš pareigų savo noru.
„Ačiū, kolega, visų pirma, kad jūs turbūt vienas iš pirmųjų tiesiai šviesiai pasakėt tikrąsias priežastis, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. – Paprastai girdim teisėjus neoficialiai sakant, dėl ko jie išeina ir kokia tikroji priežastis. Jeigu žmogus nepragyvena iš teisėjo atlyginimo ir negali užauginti vaikų, tai, matyt, į vatą vynioti nereikia, tai už tai jums ačiū“.
41 metų D.Lučinskis neslėpė, kad palikęs teisėjo darbą ketina pradėti dirbti advokatu, laiko egzaminus.
„Finansinė situacija – aš jau praradau viltį, kad pagerės situacija. Aš mačiau, kad kolegos iš Kauno kreipėsi į teismą, bet vėlgi istorija kartojasi – prieš gal dešimt metų teisėjai bylinėjosi irgi dėl darbo užmokesčio, ilgi teismo maratonai, turbūt vėl lauks Konstitucinio Teismo įsikišimas, apeliacijos, vėl problema vykdyme, vėl neras antstolis kaip išieškoti, vėl galvosim, kaip išdėstyti vykdymą dalimis ar per 5–10 metų“, – per posėdį kalbėjo D.Lučinskis.
„Tokia priežastis – finansinė situacija ir vilties praradimas, kad kažkas pasikeis“, – sakė jis.
D.Lučinskis vėliau BNS nurodė, kad jo darbo užmokestis su priedais į rankas yra apie 2 tūkst. eurų. Jis mano, kad apylinkės teismo teisėjui turi būti mokama ne mažesnė nei 3,5 tūkst. eurų alga į rankas.
Ji ir kiti teisėjai dar ragino teisininką nesitraukti ir dar šiek tiek palaukti, bent įstatymo projekto dėl valstybės tarnybos ir viso viešojo sektoriaus pertvarkos svarstymo.
D.Lučinskis teisininko karjerą pradėjo 2000-aisiais, dirbdamas policininku Vilniaus rajono policijos komisariate, paskui dirbo advokatų kontoroje „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ teisininku, 2005-aisiais pradėjo dirbti tuometinio Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teisėjo padėjėju, teismo pirmininko patarėju, 2013-aisiais tapo teisėju. Teisme jis kurį laiką nagrinėjo baudžiamąsias, paskui civilines bylas.
Teisėjai vėl pradeda bylinėtis dėl algų
Neseniai 25 Kauno apygardos teismo teisėjai padavė į teismą valstybę dėl per krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio. Teisėjai pareiškime nurodo, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.
Teisininkų teigimu, nors 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį bazinis dydis buvo padidintas nuo 132,5 euro iki 173 eurų, tuo pat metu buvo pakeista mokestinė sistema – darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui.
Teisėjai priduria, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas be priedo už stažą 2008 metais prieš mokesčius buvo 2440,85 euro, o pernai, įvertinus mokesčių reformą, sudarė 2362 eurus.
„Taigi, nors atrodo, kad teisėjų atlyginimai per 13 metų laikotarpį padidėjo apie aštuonis procentus, realiai teisėjo atlyginimas vien dėl mokestinių pasikeitimų nominalia išraiška sumažėjo 3,2 procento“, – tvirtina teisininkai.
Teisėjai prašo Regionų apygardos administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo tam tikros nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
„Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tam tikrus kriterijus (vidutinė metinė infliacija, minimali alga, vidutinė alga ir kt.), tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti“, – nurodo pareiškėjai.
Į teisėjų atlyginimo problemą mėnesio pradžioje dėmesį atkreipė ir Teisėjų asociacijos valdyba. Ji išplatintame kreipimesi pareiškė, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragino juos didinti.
Pasak asociacijos, šiuo metu egzistuojantis sisteminis nenuoseklumas ir „teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą“.
Teismų optimizavimas kelią skinasi sunkiai
Balandį tuometinė prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė teigė, kad į 35 laisvas apylinkės teisėjų vietas pretenduoja tik 26 kandidatai.
Jos teigimu, neinvestuojant į valstybės tarnybą, į teismus, jų darbo kokybė ir profesionalumas neaugs.
„Vien tik entuziazmu ir prasme esamo lygio išlaikyti nepavys. Ir tą puikiai atspindi paskutinio meto atrankos į laisvas vietas“, – kalbėjo patarėja.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad taip pat turi būti įgyvendinami „sisteminiai pokyčiai“: optimizuota teismų veikla, atsisakyta nebūdingų funkcijų, nustatyti objektyvūs teisėjų darbo krūvio rodikliai, išlyginti krūviai tarp tos pačios grandies teismų.
Regionuose mažėjant gyventojų, mažėja ir teismų darbo krūviai, todėl iki 2023-iųjų ketinta optimizuoti 11 teismų. Tačiau tokia reforma savivaldoje ir pačioje teismų bendruomenėje didelio palaikymo nesulaukė.
Dar labiau optimizavus Lietuvos teismų tinklą, atsisakius nereikalingų pastatų tikėtasi gautas ir sutaupytas lėšas skirti teisėjų algų kėlimui, panašų modelį prieš kurį laiką įgyvendino policija ir prokuratūra.
