Visa tai sakoma ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje pristatytoje naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijoje ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje (SPAV).
Ataskaitos vertinimą pristatė VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto (TPMI) direktorė Marija Burinskienė.
Jos teigimu, pagrindinė problema, su kuria dabar susiduria Vilnius – kad per pastaruosius metus mažėjo kelionių skaičius viešuoju transportu ir padaugėjo kelionių nuosavais automobiliais.
Atlikti tyrimai parodė, kad bendras vilniečių mobilumas šiuo metu yra 2,9 kelionės per parą.
Naujų transporto rūšių koncepcijoje pristatyti aštuoni galimi variantai. Pirmąjį variantą darbo grupė paliko tokį patį, koks jis yra dabar, kai viešąjį transportą sudaro autobusai ir troleibusai. Kiti variantai apima tramvajų, greitųjų autobusų, metro įvedimą.
„Kurdami koncepciją pirmiausiai siekėme sukurti kitokį požiūrį į susisiekimo sistemą, kurioje būtų įteisintas viešojo transporto prioritetas tiek eismo sistemoje, tiek renkantis transporto priemonę“, – sakė M.Burinskienė.
Anot jos, svarbiausia optimizuoti esamą maršrutinį tinklą. Taip pat labai svarbu būtų įvesti vieningą bilietą, kurio kaina priklausytų nuo kelionės trukmės ir ilgio.
Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje pristatytas ir bendras pasekmių aplinkai vertinimas, kuris pritaikius vieną iš pateiktų naujų transporto rūšių variantų rodytų teigiamą poveikį aplinkai.
„Jei nieko nekeisime, poveikis būtų pats blogiausias“, – kalbėjo M.Burinskienė.
Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus kritikavo, kad koncepcija parengta neįvertinus nagrinėtų variantų ir radikaliai neišsprendžia esamų susisiekimo problemų.
Asociacija, siekdama, kad Vilniaus viešojo transporto sistema būtų reorganizuota į kokybiškai aukštesnį lygį, parengė „Metropoliteno diegimo konceptualiąją dalį“, kurią siūlo teikti svarstyti savivaldybės tarybos komitetuose ir taryboje kaip alternatyvą VGTU direktorės pristatytai koncepcijai.
„Vilniaus metro“ pranešime žiniasklaidai teigiama, kad rengiant specialųjį planą, detaliai nenagrinėta nauja transporto rūšis – metropolitenas, kuris iš esmės išspręstų susisiekimo problemas.
Anot VGTU profesoriaus Jono Anuškevičiaus, parengtoje koncepcijoje susisiekimą Vilniuje pagerinti numatyta vos 20 procentų. Siūlomi elektroniniai autobusai su specialiai jiems būtina įrengti papildoma juosta esą pasmerktų Vilnių 30 metų tapti „eksperimentine aikštele“.
Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos narys VGTU profesorius Artūras Kaklauskas siūlė miesto tarybai grąžinti SPAV ataskaitą perdaryti ir pakartotinai jį pateikti visuomenei.
„SPAV ataskaita neatsakė į daugelį esminių klausimų, neatliko jai keliamo tikslo ir yra niekinė“, – teigė jis..
Pristatyto specialiojo plano rengėjas yra ūkio subjektų grupė, atstovaujama VGTU Teritorijų planavimo instituto.
