Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą organizuoja Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi, Lenkijos ir Goethe institutais Vilniuje. Projekto globėjai: Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai.
Katynės tragedija, įvykusi 1940 metais, bei Rusijos siekis neigti lenkų karininkų išžudymą ilgą laiką buvo rimta problema Lenkijos ir Rusijos santykiuose. Abiems šioms valstybėms priklausant Varšuvos blokui, šią tragediją buvo siekiama nutylėti, o visu aštrumu Katynės problema dvišaliuose santykiuose iškilo Lenkijai išsivadavus iš komunizmo.
Paskutiniais SSRS gyvavimo metais Sovietų Sąjunga galiausiai pripažino faktą, jog lenkų karininkai buvo išžudyti NKVD iniciatyva, tačiau vėlesniais laikais noro išsiaiškinti tiesą iki galo Rusija, kaip SSRS teisių perėmėja, nerodė. Tik įvykus Smolensko katastrofai 2010 metų balandžio 10 dieną, kada vykdamas į Katynės aukų paminėjimą žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis ir visa jo delegacija, situacija ėmė keistis. Rusijos gyventojai pirmąkart gavo galimybę pažiūrėti Andrzejaus Wajdos filmą, nušviečiantį šią tragediją, o santykiai tarp Lenkijos ir Rusijos prarado konfrontacinį pobūdį.
Renginio metu bus svarstoma, ar iš tikrųjų po Smolensko tragedijos pajudėjo Katynės bylos aiškinimasis bei analizuojama, kiek Katynės faktorius gali ir ateityje daryti įtaką ne tik Rusijos ir Lenkijos, tačiau ir Rusijos – Lietuvos, Lietuvos – Lenkijos santykių eigą.
Renginyje dalyvaus Lenkijos Mokslų Akademijos Politinių studijų instituto direktorius, žinomas naujausių laikų istorijos tyrinėtojas Wojciechas Materskis, mokslinio informacinio centro „Memorial“ (Rusija) pirmininko pavaduotojas dr. Nikita Petrovas, Lietuvos istorijos institute dirbantis Lenkijos problemų ekspertas dr. Vladas Sirutavičius. Renginį ves dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas).