„Nerasime nė vienos žiemos, nė vienos vasaros, kuri būti praėjusi be jokių ekstremumų – ar tai būtų aukštos, ar žemos temperatūros ar neįprastai dideli kritulių kiekiai. Jokiu būdu negalėčiau pasakyti, kad ši žiema, ar apskritai ateinantis kelių metų laikotarpis bus ramus ir be jokių ekstremumų. Juo labiau, kad pasaulyje yra akivaizdi didėjimo tendencija šių reiškinių“, - Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ pasakojo profesorius.
Pasak jo, Lietuva, nors ir nesusidūrusi su tokiomis gamtos stichojimis kaip taifūnai ar uraganai, nėra izuoliuota nuo klimato kaitos padarinių:
„Turime labai ilgą sąrašą eksktremalių ir didelę žalą darančių klimato reiškinių – pirmiausia, labai didelį temperatūros svyravimo diapazoną, kuris susidaro ir tarp gretimų parų, ir tarp sezonų. Antra labai pavojinga klimato anomalija – tai sausros. Po to trumpalaikės anomalijos – šalnos ir viesulai, kurie padaro ypač daug žalos“, - kalba profesorius.
Pasak A. Bukančio, jei per šiuo metu Varšuvoje vykstančią Jungtinių tautų Klimato kaitos konferenciją nebūtų pasiekta susitarimo, pasauliui grėstų dar didesnis temperatūros pakilimas:
„Jeigu nebus jokių susitarimų pasiekta, kad tarša ypač sparčiai augs Indijoje, Kinijoje, visose išsivysčiusiose šalyse, turėsime ne 2 laipsnių temperatūros pakilimą iki 21 a. pabaigos, o 3-4, kaip prognozuoja dabartiniai klimato modeliai.“
A. Bukančio teigimu, palyginus atmosferos užterštumą su XVIII a. viduriu, tai anglies dvidegenio koncentracija padidėjo 40 proc., azoto suboksido – 150 proc.,o metano – 20 proc.
A. Bukančio teigimu, palyginus atmosferos užterštumą su XVIII a. viduriu, tai anglies dvidegenio koncentracija padidėjo 40 proc., azoto suboksido – 150 proc.,o metano – 20 proc.
„Šie procesai, kurie vyksta nuo 20 a. pradžios, dar labiau suspartėtų. Šiltnamio dujų tarša yra ypač intensyvi. Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, jog jau yra pasiektas 400 milijonųjų dalių anglies dvideginio koncentracijos lygis atmosferoje – tokio nebuvo per visus pastaruosius 800 tūkst. metų“, - sakė A. Bukantis.
Anot profesoriaus, paskutiniai mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad žmogaus veikla yra pagridinė klimato atšilimo priežastis.
A. Bukantis taip pat nurodo, kad pasaulio galingosios šalys, didžiąja dalimi nulėmusios kliamto atšilimą, turėtų prisiimti ir didžiausius įsipareigojimus jį mažinant.
Profesorius taip pat tikisi, kad visgi susitarimas Varšuvoje per Klimato kaitos konferenciją turėtų būti pasiektas.
Laida „Ryto espreso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val.
