Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 12 06

Vilniaus vairuotojų streiką meras vadina sudėtinga patirtimi, vicemeras – spyriu į užpakalį

Vilniaus vadovai vairuotojų streiką vertina skirtingai. Meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad tai neįprasta ir sudėtinga patirtis visiems, bet giria „Vilniaus viešojo transporto“ vadovybę. Jo pavaduotojas, pats kandidatuojantis į merus Valdas Benkunskas priešingai – įmonės vadovus peikia, nes esą Vilniaus taryba davė bendrovei 5,5 mln. eurų algoms kelti.
Remigijus Šimašius ir Valdas Benkunskas
Remigijus Šimašius ir Valdas Benkunskas / 15min nuotr.

Dvi dienos streiko

Pirmadienį prasidėjęs „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas tęsiasi ir antradienį. Nors streikuoja jau kiek mažiau vairuotojų, vis dėlto ir toliau nėra užtikrinama, kad visais maršrutais išvažiuotų bent minimalus kiekis transporto priemonių.

Plačiau skaitykite čia: Antra streiko Vilniuje diena: autobusų važiuoja per mažai, derybos nevyksta, bet vyks teismas.

VVT duomenimis, pirmadienį streikavo 489 darbuotojai, antradienį – 472.

Antradienio vidurdienį turėjusios įvykti VVT vadovybės ir profesinės sąjungos derybos nusikėlė į 17 val. Laukiama ir ką atsakys teismas, į kurį dėl streiko sustabdymo kreipėsi VVT.

Apie paramą streikuojantiems VVT darbuotojams suskubo skelbti partijos, kurios šiuo metu Vilniaus taryboje yra opozicijoje arba iš viso neturi savo frakcijos – „valstiečiai“ ir socialdemokratai.

VIDEO: Sostinėje prasideda Vilniaus viešojo transporto streikas

Meras palaiko įmonę

Nuomonės dėl streiko išsiskyrė net ir tarp pačių miesto vadovų. Štai meras Remigijus Šimašius feisbuke teigė, kad „viešojo transporto vairuotojų streikas – neįprasta ir sudėtinga patirtis visiems, bet situacija geresnė, nei buvo galima prognozuoti“.

Dėkodamas tiems vairuotojams, kurie vis dėlto per streiką dirbo ir vežė keleivius, meras nepamiršo ir vilniečių, kurie „nesupanikavo – kas persiplanavo kelionės, kas pasekė pakoreguotą grafiką www.stops.lt svetainėje ir keliavo pagal jį, kas pasirinko darbą iš namų arba alternatyvius kelionės būdus“: „Važiuodamas į darbą (žinau, kad klausite, sakau iš karto – dviračiu) didesnių spūsčių nepastebėjau.“

Anot mero, streikuojanti vairuotojų profesinė sąjunga siekianti kelių dalykų, tačiau esą kai kurie jau įgyvendinti.

„Pagrindinis reikalavimas buvo 10 proc. didesni atlyginimai visiems darbuotojams. Tai ir padaryta nuo lapkričio 1 d. – visiems (ne tik vairuotojams, o ir kitiems, pvz. autobusų techninę būklę prižiūrintiems darbuotojams) atlyginimas padidintas 10 proc. O vairuotojams pakeltas net daugiau – vidutiniškai apie 20 proc. (dabar jų atlyginimo bruto vidurkis siekia apie 2015 eur). Pagerintos ir kitos darbo sąlygos, bet čia nesiplėsiu.

Kitas profesinės sąjungos reikalavimas – pasirašyti kolektyvinę sutartį. Čia situacija tokia, kad profsąjunga nori išlaikyti seną atlyginimo sistemą, kur atlygį augina darbo stažas. VVT administracija nori, kad atlyginimai labiausiai augtų mažiausiai uždirbantiems, ir priedai pirmiausiai būtų skiriami už keleivių aptarnavimo kokybę, ne už išdirbtą laiką. Čia yra nesutarimas, dėl kurio derybos tęsiasi.

VIDEO: Streikuojantys VVT darbuotojai nušvilpė generalinį direktorių: pasitiko šūksniais „gėda“

Tiek VVT, tiek savivaldybės prioritetas paprastas – visų VVT darbuotojų (o ne atskirų privilegijuotų grupių) interesų tenkinimas ir vilniečių kelionių patirties gerinimas. Čia yra esminis dalykas, neabejoju, kad anksčiau ar vėliau susitarimai bus pasiekti“, – teigė R.Šimašius pirmadienį.

Šaltas dušas ir spyris į užpakalį

Tačiau jo pavaduotojas ir konservatorių kandidatas į merus būsimuose rinkimuose Valdas Benkunskas kalba kitaip.

Jo teigimu, „Vilniaus autobusų vairuotojai parodė, koks kritiškai svarbus yra susisiekimas dideliame mieste“. Esą vilniečiai tai jau žinojo ir anksčiau, tačiau toks šaltas dušas tapo geru priminimu visiems.

VIDEO: VVT darbuotojų streikas: ką apie tai mano vilniečiai?

Tačiau vicemeras nesutinka su tuo, ką iš esmės sako meras – kad darbuotojams užtikrinamos geros sąlygos: „Įmonė darbuotojų atlyginimų vidurkį matuoja su įskaičiuotais viršvalandžiais (!), o tada giriasi, kad žmonės normaliai uždirba. Streikai iš nieko tiesiog savaime nekyla.“

Anot V.Benkunsko, jis kaip vicemeras nekuruoja viešojo transporto, tačiau esą seka situaciją kaip tarybos narys: „Todėl noriu pakomentuoti, kam turi tekti atsakomybė už šiandien kamščiuose paskendusį miestą. Miesto taryboje padarėme viską, kad „Vilniaus viešasis transportas“ turėtų atrištas rankas pokyčiams.

Praėjusio tarybos posėdžio metu patvirtinome 5,5 mln. eurų sumą darbuotojų atlyginimų kėlimui. Kitaip tariant, vadovybė turi visas sąlygas padidinti atlyginimus 15-20 proc. Kodėl vėluojama su pokyčiais? Nežinau. Kaip ir nežinau, kodėl pasitarimai dėl streiko planuojami tik savaitės pabaigoje. Gal sutrikdytas autobusų eismas bus pakankamas spyris į užpakalį?

(…) Aš manau, kad mes turime pradėti nuo pradžių, o ne nuo galo, ir pirmiausia užtikrinti kokybišką viešojo transporto sistemos veikimą tiek iš darbuotojų, tiek iš keleivių pusės. Pirmiausia turime investuoti į tai, o ne brangius gatvių humanizavimo projektus. Tik tada galėsime reikalauti daugiau iš savo gyventojų.“

Pinigai ne tik atlyginimams

Vis dėlto vos prieš kelias savaites Vilniaus tarybos sprendimas apie papildomai skiriamus 5,5 mln. eurų nebuvo vien dėl pinigų atlyginimams didinti.

Tuomet Vilniaus savivaldybė teigė, kad „didinti įkainius prireikė dėl didelės infliacijos ir sparčiai augančių energetikos išteklių kainų“: „Nors įkainiai jau buvo padidinti vasaros pradžioje, dėl pastarųjų veiksnių to nepakako, kad būtų suvaldytos didėjančios bendrovės išlaidos energetikos ištekliams – jos nuo metų pradžios padvigubėjo.

Augančios energijos kainos ir riboti bendrovės finansiniai ištekliai taip pat trukdo sėkmingai kelti vairuotojų ir kitų „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų atlyginimus.“

Tai, kad šis sprendimas buvo priimtas dėl dviejų išvardintų argumentų, patvirtino ir viešojo transporto reikalus Vilniaus savivaldybėje kuruojantis kitas vicemeras Tomas Gulbinas.

„Kalbame apie įkainio pakėlimą, tai dalis įkainio buvo pakelta dėl išaugusių energetinių kaštų, visi suprantame, kas atsitiko rinkoje. Ir dalis buvo skirta atlyginimams“, – teigė T.Gulbinas, akcentuodamas, kad tarybos sprendimas buvo pagrįstas dviem argumentais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?