Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas BNS sakė, kad šio mokesčio siūloma atsisakyti todėl, kad nuo 2016-ųjų gyvūnų ženklinimą visoje Lietuvoje turėtų perimti Žemės ūkio ministerija, be to, iš rinkliavos gaunama gana mažai lėšų.
„Lėšų iš rinkliavos sąlyginai surenkama labai nedaug, žmonės piktinasi, o kontroliuoti, ar laikomasi tos registravimo tvarkos, neįmanoma“, – BNS teigė G.Paluckas.
Savivaldybės duomenimis, už šunų ir kačių registraciją bei mėnesinį mokestį savivaldybė pernai surinko 98 tūkst. eurų, apie 40 tūkst. eurų kainavo rinkliavos administravimas ir priežiūra.
Savivaldybės duomenimis, už šunų ir kačių registraciją bei mėnesinį mokestį savivaldybė pernai surinko 98 tūkst. eurų, apie 40 tūkst. eurų kainavo rinkliavos administravimas ir priežiūra.
Anot G.Palucko, ateityje ketinama siūlyti ir kitų naujovių augintinius turintiems vilniečiams – Vilniaus parkuose jis teigė siūlysiantis leisti vedžioti šunis tik su pavadėliais, taip pat atnaujinti ženklinimą, įkurti paplūdimį, kuriame galima būtų lankytis su gyvūnais.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje už šunų laikymą per mėnesį, priklausomai nuo jo veislės pavojingumo, ar jis kastruotas ir pan., mokama 1,4 – 17 eurų dydžio rinkliava. Už kates gyventojai per mėnesį turi mokėti nuo 0,6 iki 1,2 euro.
Vilniuje, savivaldybės duomenimis, registruota apie 9 tūkst. šunų ir apie 1,5 tūkst. kačių. Meras Remigijus Šimašius BNS tikino, kad realūs šunų ir kačių skaičiai sostinėje yra „kelis jei ne dešimtis kartų“ didesni.
