Praėjusiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje sostinės politikai svarstė, ar miestui naudingiau turėti Lietuvos kulinarinio paveldo muziejų, ar vis dėlto geriau jam nuomojamas patalpas parduoti ir gautus pinigus panaudoti kitoms reikmėms.
Užkliuvo vestuvės
Posėdyje minėta, kad nuomos kaina už 349,18 kv. m Vilniaus senamiestyje yra itin maža (2014 metais išnuomota už 1 Lt mokestį už 1 kv. m), be to, kiemelyje kažkada stovėjo dar du pastatai, kuriuos atstačius bendras patalpų plotas sieks per tūkstantį kvadratinių metrų. O ir renginiai čia esą vyksta ne tokie, kokie turėtų, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorei A.Vaitkunskienei užkliuvo liepos 15-ąją muziejaus kiemelyje surengtos Birutės Marozaitės vestuvės.
Siūlydama įtraukti patalpas į privatizuojamųjų sąrašą A.Vaitkunskienė apie muziejaus įkūrėjų Vaclovo ir Henritos Kontrauskų indėlį paverčiant buvusias avarines patalpas tinkamomis naudoti nekalbėjo, kaip ir neminėjo jokių teigiamų dalykų, kuriuos galbūt miestui neša naujas muziejus.
V.Kontrauskas muziejų pasiryžęs ginti, jeigu prireiks – galbūt net teismuose. Tačiau ar tai įmanoma išeitis, nežinia, kadangi pasirašydamas patalpų nuomos sutartį jis sutiko su joje esančiu punktu: „Nuomos terminas nustatomas nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2034 m. gegužės 22 d., bet esant nuomotojo reikalavimui, ne ilgiau kaip iki įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono“.
Todėl, jeigu miestas nepersigalvos, jau netrukus 30 metų V.Kontrausko kaupti per 25 tūkst. eksponatų – kulinarinių knygų, valgiaraščių, dailės kūrinių, baldų, virtuvės įrangos ir indų, įrankių ir t.t., turės ieškoti naujų namų.
Nuomoti be konkurso – išimties atvejais
Persigalvoti bent jau savivaldybės administracijos direktorė, atrodo, tikrai nenusiteikusi. Ji vardija, ką blogai padarė praėjusios kadencijos valdžia, išnuomodama šias patalpas muziejui, ir kodėl savivaldybei geriausia išeitis yra patalpas parduoti.
A.Vaitkunskienės teigimu, „pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą bei ypač reikšmingas šio įstatymo 9 str. nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus bei 20 str. nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, galima daryti išvadą, kad savivaldybių turto nuoma ne konkurso būdu turėtų būti vykdoma tik išimtiniais atvejais ir tik rūpestingai bei išsamiai įvertinus situaciją“.
O atvejų, kada galima ta išimtimi naudotis, esą yra tikrai nedaug. Be to, Konkurencijos įstatymas savivaldybėms draudžia priimti sprendimus, kurie „teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.“
Moka per mažai
Ir visa tai – ne muziejaus naudai. „Būtent šiuo atveju savivaldybės turtas – 349,18 kv. m aukštą ateities investicinę vertę turintis pastatas (nes greta, priskyrus ir išnuomojus sklypą galima pastatyti dar du aukštos vertės pastatus (bendrai bus apie 800 kv. m ploto), kurie visam turtui suteiks daugiau kaip 2 mln. eurų vertę) 2014 metais buvo išnuomotas dviejų privačių asmenų, p. Kontrauskų, įsteigtai įstaigai, kurios įstatuose buvo ne tik muziejaus veikla, bet ir restorano veikla, ne viešo konkurso būdu, o tiesiogiai, 20 metams po 0,29 eur (1 Lt) už vieną kvadratinį metrą“, – vardija A.Vaitkunskienė.
Kontrauskai nebuvo sutartimi įpareigoti ir neįsipareigojo, gaudami tokios aukštos investicinės vertės turtą, investuoti būtent nuosavas, t.y. privačias, lėšas.
Tačiau A.Vaitkunskienė įžvelgia ir daugiau savivaldybei naudos neteikiančių punktų patalpų nuomos sutartyje. Tarkim, savivaldybė nepareikalavo tapti įstaigos dalininke, nors tai rekomenduojama teisės aktuose, kai savivaldybės turtas perduodamas ne viešo konkurso būdu.
„Visuomenė turėtų būti informuota ir apie tai, kad įstaigos savininkai p. Kontrauskai nebuvo sutartimi įpareigoti ir neįsipareigojo, gaudami tokios aukštos investicinės vertės turtą, investuoti būtent nuosavas, t.y. privačias, lėšas. Sutartyje tiesiog įrašytas investavimo įpareigojimas ir užklaustas apie konkretesnius terminus, kada investuos nuosavas 579 tūkst. eurų lėšas, p. Kontrauskas atsakė, kad planuojama investuoti būtent ES lėšas“, – teigė A.Vaitkunskienė.
Abejoja padarytomis investicijomis
Kol kas savivaldybės administracijos vadovė nėra tikra ir dėl deklaruojamų išlaidų, kurias tikina patyręs V.Kontrauskas: „Išlaidos, kurias p. Kontrauskas patyrė iki šiol ir kurias įrodantys dokumentai šiuo metu yra nagrinėjami, yra susijusios tik su jo paties pasirengtų koncepcijų projektų rengimu, bet ne konkrečiomis kapitalinėmis investicijomis į patį objektą, atlikti daliniai remonto darbai (einamąjį patalpų remontą pagal Civilinį kodeksą ir turi atlikti pats nuomininkas, teismų atveju šie kaštai nekompensuojami). Visus dokumentus vertina ekspertai.“
A.Vaitkunskienė pateikė ir Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus išlaidų remontuojant patalpas Boksto g. 9 išklotinę: einamosios ir eksploatacinės išlaidos – 3 963 eurų, projektinė dokumentacija ir tyrimai – 11 340 eurų, patalpų paprastasis remontas (investicijos, kurias būtų galima perimti) – 61 785 eurų, patalpų paprastasis remontas, bet tai netinkamos, nepagrįstos investicijos, kurių derybose savivaldybė nevertintų – 26 442 Eur.
Anot A.Vaitkunskienės, savivaldybės specialistams ne vieną kartą šių metų birželio ir liepos mėnesį patikrinus, ar muziejus atviras lankytojams, nustatyta, kad muziejus nėra atviras.
„Savivaldybės darbuotojams paraginus p. Kontrauską atverti muziejų visuomenei, jis sutiko atverti muziejų lankytojams tik iš anksto užsiregistravus ir tik jo nustatytu laiku (2 valandas per dieną). Tuo tarpu jo naudojamose patalpose vyko kitokie renginiai, kuriems savivaldybės leidimo pagal sutartį nebuvo prašoma ir kokios pajamos iš to buvo gaunamos, savivaldybei nėra žinoma“, – matyt, turėdama omenyje jau minėtas vestuves, kalbėjo direktorė.
Skirtumas tarp 0,29 euro ir 30 eurų už 1 kv. m reiškia, kad savivaldybė sutiko 20 metų iš privataus kolekcininko gauti apie 100 kartų mažesnę nuomos kainą, negu gautų nuomodama patalpas rinkos kaina, – sakė direktorė.
Vilniaus savivaldybė, pernai pavasarį pasikeitus jos vadovams, patvirtino Nekilnojamojo turto valdymo strategiją, kurioje numatoma, kad „savivaldybės, t.y. vilniečių, turtas gali būti išnuomojamas ne ilgiau kaip 9 metams“.
A.Vaitkunskienės teigimu, savivaldybės darbuotojai, derindami turto valdymo veiksmus su Tarybos Ekonomikos ir finansų komitetu, stengėsi rasti kompromisą ir pasiūlė V.Kontrauskui pakeisti sutartį mokant ne 0,29 euro už kv. m, o didesnį, artimą komercinėms kainoms nuomos mokestį, tačiau jis atsisakė net svarstyti tokį siūlymą.
„2014 metais išnuomojus 349,18 kv. m patalpas prestižinėje vietoje Vilniaus senamiestyje be viešo nuomos konkurso ir nustačius tik 0,29 euro nuomos kainą už 1 kv. m, tuo tarpu kai 1 kv. m. nuomos vidutinė kaina senamiestyje siekia 30 ir daugiau eurų, savivaldybė faktiškai kasmet dovanoja šiai kolekcininkų šeimai šimtų tūkstančių eurų paramą. Nes skirtumas tarp 0,29 euro ir 30 eurų už 1 kv. m reiškia, kad savivaldybė sutiko 20 metų iš privataus kolekcininko gauti apie 100 kartų mažesnę nuomos kainą, negu gautų nuomodama patalpas rinkos kaina“, – kalbėjo direktorė.
Net ir susiradus pigiau kainuojančias nuomas patalpas V.Kontrauskui tektų mokėti apie 15 eurų už kv. m. Kaip pažymi A.Vaitkunskienė, nėra sunku paskaičiuoti, kad kasmet vilniečiai muziejaus veiklai skiria beveik 63 tūkst. eurų. Per 20 nuomos metų suma susidarys solidi – 1,3 mln. eurų.
Lėšas skirs remontui
„Norėtume pažymėti, kad Vilniuje yra daug menininkų ir kūrybingų žmonių, kurie laukia galimybės išsinuomoti patalpas veiklai ir tai organizuojama viešo konkurso keliu. Miestui reikalingos apie 90 mln. eurų investicijos mokyklų, vaikų darželių renovacijoms, vietoms vaikų darželiuose didinti, gatvėms ir kiemams, viešosioms erdvėms tvarkyti bei kultūros renginiams finansuoti. Todėl pajamos iš miestui priklausančio turto nuomos ir pardavimo yra svarbios viso miesto reikmėms, o ne vien privačių kolekcininkų, kaip p. Kontrauskas, svajonėms patenkinti“, – teigė A.Vaitkunskienė.
Pajamos iš miestui priklausančio turto nuomos ir pardavimo yra svarbios viso miesto reikmėms, o ne vien privačių kolekcininkų, kaip p. Kontrauskas, svajonėms patenkinti, – teigė A.Vaitkunskienė.
Savivaldybės biudžetas turi ribotus šaltinius, todėl nusileisti šioje situacijoje neketinama. Net jeigu šis ginčas pasieks teismą, savivaldybės atstovai pasiryžę įrodyti, kad turtas turi „didelę investicinę ateities vertę“ ir gali būti parduotas, jeigu tik taip nuspręs savivaldybės taryba.
„O p. Kontrausko iki šiol per dvejus metus padarytos nežymios kapitalinės investicijos, jeigu jos bus įrodytos teismui, gali būti lengvai kompensuojamos, nes objekto rinkos vertė daug kartų viršija šiuos nedidelius įdėjimus“, – V.Kontrausko indėlį tvarkant buvusį apleistą pastatą įvardijo A.Vaitkunskienė.
Šis statinys yra kultūros paveldo objektas, tad ir privatizavus naujieji savininkai privalės laikytis paveldosauginių reikalavimų. „Miestui reikia muziejų, bet ne bet kokia kaina (įvertinant savivaldybės biudžeto situaciją, skolos dydį ir visus miesto poreikius) – taip nutarė Vilniaus taryba“, – teigė administracijos direktorė.
