Naujai kadencijai neišrinktas „laisvietis“ Vytautas Mitalas (Laisvės partija neperžengė 5 proc. kartelės, o jis pats pralaimėjo vienmandatėje apygardoje) baigdamas darbus Seime minėjo, kad nori daugiau laiko skirti šeimai, ruošėsi eiti tėvystės atostogų, taip pat sakė turįs pasiūlymų iš privataus sektoriaus.
Tačiau neilgai trukus paaiškėjo, kad V.Mitalas grįžta prie Vilniaus miesto reikalų – to, kuo užsiėmė iki Seimo rinkimų 2020 metais. Laisvės partija pateikė jo kandidatūrą į vicemerus. Net jo kuravimo sritis iš esmės bus ta pati, kokia buvo ir jam einant R.Šimašiaus pavaduotojo pareigas, – švietimas, taip pat sportas ir sveikatingumas.
Šios pareigos pagal koalicijos sutartį priklauso mažesniajam partneriui Laisvės partijai, tačiau jos deleguotas Arūnas Šileris neišdirbo nė metų. Jam pasitraukus vasarą laikinai švietimo visus klausimus kuravo kita šios partijos vicemerė Donalda Meiželytė.
Kiti kolegos pinigų nepasilieka
Išeidamas iš Seimo V.Mitalas, kaip ir kiti naujai kadencijai neišrinkti buvę parlamentarai, gavo išeitinę išmoką. Tačiau jo „bedarbystė“ buvo trumpa, jis vėl grįžta į valstybės tarnybą – savivaldybę.
Kaip 15min jau rašė, du buvę Seimo nariai, konservatorius Vytautas Juozapaitis ir demokratė Rūta Miliūtė, irgi be darbo buvo vos kelias dienas – abu praėjusią kadenciją Seime dirbę politikai į jį vėl pateko jų partijų kolegoms atsisakius mandatų.
Bet šis trumpas „bedarbystės“ laikas lėmė, jog politikams skirtos solidžios išeitinės išmokos. Kaip 15min informavo Seimo kanceliarija, V.Juozapaičiui skirta 16,7 tūkst. eurų, R.Miliūtei – 13,5 tūkst. eurų išeitinė kompensacija.
Abu politikai tvirtina sau šių pinigų nepasiliksiantys. V.Juozapaitis beveik visą sumą jau paaukojo „Blue/Yellow“ organizacijai, o R.Miliūtė kreipėsi į Seimo kanceliariją su prašymu grąžinti išmoką. Tiesa, ar tai pavyks padaryti, kol kas nėra dar iki galo aišku.
Sprendimo neturi
V.Mitalas, paklaustas, kaip elgsis su jam išmokėta suma, kol kas to neatskleidė: „Nediskutavau šeimoje dėl šio klausimo, tai neturiu jokių sprendimų.“
Jam išmokėta išeitinė išmoka siekė truputį daugiau nei 10 tūkst. eurų.
Seimo kanceliarija nurodo, jog iš viso vadovaujantis Seimo statutu šią kadenciją 75 neperrinktiems parlamentarams pervesta 1,527 mln. eurų išeitinių kompensacijų.
-
A.Šileris netikėtai palieka Vilniaus vicemero pareigas: kas nutiko?
-
V. Mitalas laikinai pirmininkaus Laisvės partijai, vadovybės rinkimai – lapkričio mėnesį
-
Atsisveikinimas su Seimu: vieni braukia ašaras, kiti vardija savo ir oponentų klaidas
-
„Laisviečiai“ į Vilniaus vicemerus siūlo V.Mitalą
-
Sostinės taryba apsispręs dėl V.Mitalo skyrimo į vicemerus
Iššūkių sako nebijantis
Kalbėdamas apie būsimus darbus Vilniaus miesto savivaldybėje, V.Mitalas sakė, kad laukia labai įdomūs iššūkiai: „Jeigu taryba patvirtins, aš nekantrauju prisidėti prie miesto, kurį myliu, auginimo ir reikalingų jam darbų darymo.
Svarbiausia veiklos pradžioje labai aiškiai deklaruoti principus, tad aš sieksiu to atvirumo ir pasitikėjimo atmosferos tarp visos švietimo bendruomenės ir Vilniaus miesto vystymo.
Su švietimu yra labai daug iššūkių, labai daug temų Vilniaus miestas sprendžia pats, prisideda prie jų problemų sprendimo – nuo mokytojų trūkumo iki atskirų dalykų kompetencijų stiprinimo mokyklose. Yra ženklų, kad pavyksta kai kuriuos dalykus spręsti. Štai, pavyzdžiui, vidutinis mokytojų amžius jau yra mažesnis už Lietuvos vidurkį, nors dar prieš keletą metų buvo atvirkščiai. Bet tai tik keletas tokių ženklų.
Nes yra labai daug iššūkių, kuriuos reikės spręsti, bet svarbiausia veiklos pradžioje labai aiškiai deklaruoti principus, tad aš sieksiu to atvirumo ir pasitikėjimo atmosferos tarp visos švietimo bendruomenės ir Vilniaus miesto vystymo tam, kad tų darbų gausoje galėtume gauti kaip įmanoma geresnius rezultatus.“
V.Mitalas sako nesijaučiąs labai atitrūkęs nuo Vilniaus miesto reikalų. Ir nors kai kurie dalykai esą pasikeitę, vis dėlto jis mato, kad ir tarp strateginių tikslų, ir vykdomų programų tebėra daugybė dalykų, prie kurių jam teko prisidėti.
Jis išskyrė, kad visose Vilniaus mokyklose padaugėjo moksleivių – iš viso čia mokosi net ketvirtadalis visos Lietuvos moksleivių.
Už V.Mitalo kandidatūrą balsavo 41 Vilniaus miesto tarybos narys, prieš buvo vienas, dar keturi susilaikė.
