Spalio mėnesį paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos sostinė užima 30 vietą tarp tirtų 79 Europos miestų ir 4 miestus supančių teritorijų.
Su teiginiu „esu patenkintas gyvenimu Vilniuje“ visiškai sutiko 64 proc. miesto gyventojų, iš dalies sutiko 29 procentų. Maža dalis – 6 proc. – vilniečių teigė su tuo nesutinkantys.
Kai kuriais atžvilgiais dauguma vilniečių buvo patenkinti savo miestu, tačiau dalyje sričių patenkintųjų dalis nesiekė 50 procentų, pavyzdžiui, dėl administracinių paslaugų, viešojo transporto, pastatų ir gatvių būklės, galimybių įsidarbinti ir susirasti būstą už prieinamą kainą.
Apskritai pasitenkinimą savo gyvenamąja vieta išreiškė 88 proc., savo gyvenimu – 77 proc., savo darbo situacija – 60 proc. vilniečių. Tuo metu pasitenkinimą savo namų ūkio finansine situacija nurodė kuklesnė dalis – 54 proc. žmonių.
63 proc. gyventojų Vilniuje jaučiasi saugiai, 52 proc. mano, kad dauguma žmonių sostinėje yra patikimi.
79 proc. vilniečių nesiskundžia viešosiomis erdvėmis (prekyvietėmis, aikštėmis, pėstiesiems skirtomis teritorijomis), 78 proc. – žaliosiomis erdvėmis, 68 proc. – triukšmo lygiu, 61 proc. – tvarkingumu, 59 proc. – oro kokybe.
Tyrėjai pastebi, kad per trejus metus Vilniuje padvigubėjo dalis žmonių, jaučiančių, kad jų miestas įsitraukė į kovą su klimato kaita. Pernai taip manė 52 proc. vilniečių.
Didžiąją daugumą (93 proc.) sostinės gyventojų tenkina mažmeninių parduotuvių prieinamumas, o 84 procentai sutinka, kad miestui naudingas užsieniečių buvimas. 54 proc. mano, jog užsieniečiai integruoti gerai.
Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų prastai įvertino įsidarbinimo galimybes. Maždaug trečdalis (36 proc.) nurodė, kad Vilniuje lengva susirasti darbą.
Tačiau kai kuriais atžvilgiais vilniečiai buvo vieni iš labiausiai nepatenkintų.
59 proc. žmonių išreiškė nepasitenkinimą administracinių paslaugų efektyvumu. Jomis patenkinti trečdalis gyventojų (32 proc.). Šias paslaugas patikimomis ir nepatikimomis laiko atitinkamai 45 proc. ir 47 proc. apklaustųjų.
Galimybes apsirūpinti geru būstu už priimtiną kainą didžioji dalis (57 proc.) žmonių įvertino neigiamai, o pasitenkinimą jomis nurodė ketvirtadalis (25 proc.) apklausos dalyvių.
Taip pat daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų prastai įvertino įsidarbinimo galimybes. Maždaug trečdalis (36 proc.) nurodė, kad Vilniuje lengva susirasti darbą.
Mažiau nei pusė (48 proc.) gyventojų buvo patenkinti viešuoju transportu, tuo metu juo skundėsi 31 proc. žmonių.
Nors 83 proc. vilniečių nurodė esantys patenkinti miesto kultūros infrastruktūra, o 57 proc. – švietimo infrastruktūra, tačiau patenkintų sporto infrastruktūra buvo mažiau – 38 procentai.
Gatvių ir pastatų būklė tenkina 49 proc. vilniečių, tiek pat ir netenkina.
Sutapo ir sveikatos apsaugos paslaugomis patenkintųjų ir nepatenkintųjų skaičius – ir vienų, ir kitų buvo 48 procentai.
Vilniuje pernai lapkričio 15 – gruodžio 7 dienomis buvo apklaustas 501 žmogus. Panašus skaičius apklaustųjų buvo ir kituose tirtuose miestuose.
Tyrime pirmavo Skandinavijos šalių, Vokietijos, Olandijos miestai: Olborgas, Hamburgas, Groningenas, Kopenhaga, Oslas, Ciurichas, Amsterdamas.
Tuo metu didžiausią nepasitenkinimą išreiškė Pietų Europos atstovai: Atėnų, šio miesto aplinkinių teritorijų, Neapolio, Palermo gyventojai.
