„Vilniuje keičiamas gatvių apšvietimas (pvz., važiuojant į kalną link Spaudos rūmų). Įdomu, kas nors pasidomėjo, kas instaliuota tuose stulpuose?“ – socialiniame tinkle „Facebook“ įtarimais dalijasi interneto vartotojai.
Iš tiesų sostinėje aktyviai keičiamas gatvių apšvietimas – skaičiuojama, kad modernūs LED šviestuvai leis sutaupyti iki 50 proc. elektros energijos.
Pabaigus Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų modernizacijos projektą, bus pakeisti visi mieste esantys natrio bei metalohalido šviestuvai – tokių apšviečiančių Vilniaus gatves buvo apie 46 tūkstančius.
„Vilniaus apšvietimo“ direktoriaus teigimu, sprendimas visame mieste keisti šviestuvus buvo nulemtas noro sutaupyti, o ne diegti juose 5G sklaidos įrangą.
„Teorinė galimybė tokia yra, tačiau Vilniuje nėra nė vieno šviestuvo su 5G. Visų pirma, 5G ir apskritai mobiliajam internetui skleisti reikėtų nuolatinės įtampos, o Vilniaus apšvietime įtampa yra tik tamsiuoju paros metu. Jokiais būdais net neapsimoka 5G integruoti į šiuos šviestuvus“, – paaiškino A.Deimantas.
-
5G transformuoja pramonę: sandėliuose zuja robotai, prekės tuoj bus gaminamos tik pagal poreikį
-
„Telia“ įjungė 5G: ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų
-
Lietuvoje dvigubai mažiau skeptikų nei Europoje: 5G neigiamai vertina vos 4 iš 100
-
„Bitė“ įjungė 5G namų internetą: mobiliuosius telefonus pasieks 2023 m.
Miestui naudos nemato
Pašnekovas akcentavo, kad įrengti 5G ryšio siųstuvus sostinei būtų visiškai ekonomiškai nenaudinga.
„Nuo seno Lietuvoje padaryta, kad įtampa yra tik tamsiuoju paros metu ir čia reikėtų visą tinklą perdaryti tam, kad galėtų 5G veikti.
Tai kainuotų milžiniškus pinigus – reikėtų keisti visą tinklą, dėti kitokius valdiklius, tai yra tokios investicijos, kurios niekada neatsipirktų“, – paaiškino „Vilniaus apšvietimo“ direktorius.
Atidžiai stebi situaciją
5G ryšys (dar vadinamas 5G technologija) – tai mobilusis ryšys, pasižymintis ypač dideliu pralaidumu, maža delsa bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.
Mobiliojo ryšio bazinės stotys skleidžia radijo dažnio elektromagnetinį lauką (EML).
Kai kurie žmonės nerimauja, kad išplėtojus tokių įrenginių tinklą, gali būti daromas neigiamas poveikis sveikatai dėl jų skleidžiamo EML bangų didelio dažnio ir dėl įrenginių galingumo.
Pasak specialistų, iki šiol išsamiai ištirta ir įrodyta, kad EML sukelia šiluminį poveikį, t. y. pakyla audinių ar organų temperatūra.
Pagal šį poveikį yra nustatytos EML intensyvumo leidžiamosios vertės, kurių neviršijant išvengiama šiluminio poveikio, kuris galėtų sukelti audinio ar organo pažeidimus.
Šiuo metu Lietuvoje, gyvenamojoje aplinkoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz negali viršyti 10 W/m2.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, iki šiol nėra nustatyta, kad leidžiamų verčių neviršijantis EML turi ilgalaikį poveikį ir gali sukelti minėtus sveikatos sutrikimus.
Lietuvoje radiotechninių objektų, skleidžiančių EML, priežiūra yra reglamentuota. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vykdo šių objektų kontrolę, derina radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus.
Be to, radiotechninių objektų operatoriai privalo periodiškai atlikti EML matavimus, o rezultatai skelbiami NVSC tinklalapyje. Ši nustatyta tvarka taikoma ir 5G ryšio įrenginiams.
Lietuvoje jau veikia
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ gavo Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimą šalyje teikti komercines penktos kartos mobiliojo ryšio paslaugas.
Šių metų rugsėjo pabaigoje 5G ryšys iš karto pradėjo veikti per 1100 bazinių stočių 700 MHz dažnių ruože ir per 110 bazinių stočių 3,5 GHz dažnių ruože.
Komercinis „Telia“ 5G ryšys iš karto pasiekė daugiau nei pusę šalies teritorijos ir 80 proc. gyventojų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
