Nutapyti portretą – tai pajusti žmogų. Atrasti svarbiausius jo išvaizdos bruožus, unikalumą, pažinti asmenybę ir netgi nuspėti nuotaiką. Sukurti bendrą daugiau nei pusės milijono sostinės gyventojų, kasdien minančių Vilniaus gatves, portretą – tai atrinkti būdingiausius duomenis ir pabandyti išskirti juos iš bendro šalies vaizdo.
„Šiemet per krizę nedarėme vartotojo portreto. Tačiau Vilnius visą laiką smarkiai skyrėsi nuo kitų Lietuvos vietų. Žinoma, per pastaruosius metus finansinės galimybės smarkiai mažėja. Bet Vilniuje jos vis tiek didesnės negu bet kur kitur“, – dar vieną štrichą vilniečio portretui nubrėžė bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje Vilniaus mieste gyveno 558,165 tūkst. žmonės. Pagal pasiskirstymą amžiaus grupėmis vilniečių statistika daugmaž atitinka bendras visos Lietuvos tendencijas. Tačiau sostinėje gyvena daugiau jaunų, bet jau išsilavinusių, dirbančių žmonių. Didžiausią miestiečių dalį – 18 proc. gyventojų – sudaro 25–34 metų sulaukę žmonės. Visoje šalyje ši grupė sudaro 14 proc.
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vilnius |
Akivaizdu, kad vidutinis vilnietis – turtingesnis nei kitur šalyje gyvenantis lietuvis. Remiantis „Baltijos tyrimų“ statistika, šių metų rugsėjį 41 proc. vidutinės Vilniaus šeimos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius siekė 2801 Lt ir daugiau. Šis skaičius nuo pernai rugsėjo sumažėjo maždaug penktadaliu, tačiau smarkiai lenkia kitų miestų duomenis. Tik 22 proc. kituose šalies miestuose gyvenančių šeimų 2009-ųjų rugsėjį gavo daugiau nei 2800 Lt pajamų. Kaimuose tokių šeimų buvo 23 proc.
Tiesa, palyginti skurdžias pajamas, t.y. mažiau nei tūkstantį litų tiek sostinėje, tiek kituose miestuose, tiek kaimuose, gavo ta pati dalis gyventojų – kas penkta šeima.
Bendrovė „TNS-Gallup“, „Ogmios“ grupės užsakymu, tyrė pasiturinčių Lietuvos gyventojų vartojimo įpročius. Į jų akiratį pateko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia arba viršija 2 tūkst. Lt per mėnesį. Tokių žmonių šiuose miestuose esą yra 12 proc. – apie 72 tūkst. šeimų. Bendros jų išlaidos per mėnesį siekia 300 mln. Lt. Du trečdalius šių lėšų sudaro vien vilniečių išleisti pinigai.
„Kažkada teko girdėti tokią frazę, kad visa reklama per televiziją yra orientuota į vilnietį, uždirbantį didesnes nei vidutines pajamas ir gyvenantį su šeima. Vilniuje perkamoji galia yra didžiausia ir dėl gyventojų skaičiaus, ir dėl pajamų. Apskritai didžiuosiuose miestuose pajamos vienam gyventojui yra daug didesnės nei kituose miestuose ir kaime“, – pastebėjo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Labiau finansiškai išprusę
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, paskolų antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje turėjo kas trečias vilnietis – iš viso 189 tūkst. Tai sudaro ketvirtadalį paskolą pasiėmusių Lietuvos gyventojų. Būsto paskolų portfelis sudaro beveik 9 mlrd. Lt – beveik pusę visos Lietuvos sumos.
„Apibendrindamas galiu pasakyti, kad, tarkime, klaipėdiečiai vienam žmogui turi beveik tiek pat skolų kiek vilniečiai, o santaupų – gerokai mažiau. Vilniečiai, nors ir yra prasiskolinę, turi ir santaupų – jie yra geriau pasiruošę netikėtumams“, – atkreipė dėmesį J.Varanauskienė. Vilniečiai yra padėję per 8 mlrd. Lt vertės indėlių. Tai maždaug trečdalis visų šalyje saugomų įnašų bankuose. Tiesa, reikia pridurti, kad statistiką kiek iškreipia didieji, kelis milijonus litų siekiantys, indėliai, kurių taip pat daugiausia padėta Vilniuje.
Daugiau pramogauja
Vilniečiai ne tik gauna didžiausias pajamas, bet turi ir nemažai progų sutaupyti, nes kai kurios prekės Vilniuje pigesnės nei kitur. Anot J.Varanauskienės, gali būti, kad mažesnėse vietovėse maistas kainuoja brangiau nei Vilniuje, nes ten yra mažesnė konkurencija. Be to, pavyzdžiui, centralizuoto šildymo kaina sostinėje viena žemiausių Lietuvoje. Tiesa, perkant paslaugas piniginę sostinės gyventojams tenka praverti plačiau. „Kirpykla Vilniuje tikrai kainuoja brangiau nei, tarkim, Skuode ar Kėdainiuose. Mat paslaugų kaina labai taikosi prie vietos perkamosios galios, atlyginimų vidurkio“, – dėstė ekspertė.
Kad ir kaip ten būtų, vidutinė Vilniaus šeima išleidžia daugiau nei vidutinė Lietuvos šeima. „Kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau ir išleidi. Tarkim, jeigu tokį patį atlyginimą gautų žmogus Skuode, jis irgi išleistų ne mažiau nei vilnietis. O gal net ir daugiau, nes jam dar reikėtų atvažiuoti į Vilnių, kad nueitų į kokį nors koncertą“, – teigė J.Varanauskienė.
Jog statistinis sostinės gyventojas gyvena pasiturimai, rodo ir tai, kad Vilniuje gausiai lankomi kultūros renginiai ir pramogaujama. Kadangi tai – ne pirmo būtinumo prekės, jos parodo, ką žmogus gali sau leisti.
Vilniečiai nuperka apie 60 proc. visų „Tiketos“ platinamų bilietų. Anot bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“ valdančios grupės „SEVEN entertainment“ generalinio direktoriaus Vidmanto Šiugždinio, nusakyti tikslią statistiką, kiek „Tiketos“ bilietų pirkėjų sudaro vilniečiai, sudėtinga, nes jie lankosi įvairiuose šalies miestuose vykstančiuose renginiuose, o ir bilietus perka dažnai renginio vietoje, taigi nebūtinai ten, kur gyvena. Tačiau pagal „Tiketos“ internetinėje svetainėje prisiregistravusių vartotojų gyvenamąją vietą galima teigti, kad vilniečiai nuperka apie 60 proc. visų „Tiketos“ platinamų bilietų. Kauniečiai – apie 15 proc. Iki lapkričio bendrovė iš viso išplatino 366 tūkst. bilietų į 2175 renginius. Tiesa, piniginė bendrovės apyvarta viešai neskelbiama.
Tiesa, galbūt vilniečiai gyvena ne taip komfortabiliai kaip mažesnių miestų gyventojai, mat pagal gyvenamą plotą, tenkantį vienam šeimos nariui, sostinės gyventojai toli gražu nepirmauja. Lyderiauja kaimo vietovės, kur dauguma žmonių gyvena nuosavuose namuose.
Krizė palietė panašiai
Sunkmetį žmonės ryškiausiai pajaučia, kai jie netenka pajamų ir sumažėja jų turimo turto vertė. Visoje Lietuvoje spalio pabaigoje buvo 235,5 tūkst. bedarbių – kas devintas darbingo amžiaus gyventojas. Vilniuje lapkričio 1-ąją buvo įregistruota 39,4 tūkst. (apie 10,5 proc.) bedarbių. Iš didžiųjų miestų daugiausia darbo neturinčiųjų yra Panevėžyje (13,7 proc.), mažiausia – Kaune (9,8 proc.). Žvelgiant į atlyginimų statistiką, į akis krenta, kad dar pernai rugsėjį vidutinės pajamos retoje sostinėje gyvenančioje šeimoje nesiekdavo 650 Lt – tokių buvo vos 8 proc. Šiemet šis skaičius pasiekė 29 proc.
Anot „Domus galerijos“ tyrimo, ir turtingieji pradėjo daugiau skaičiuoti: parduotuvėse ieškoti akcijų ir pigesnių prekių. Dėl savo finansinių galimybių esą nerimauja 38 proc. vilniečių, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 2000 Lt per mėnesį.
„Ir bedarbių statistika, ir turto vertės kritimas procentais panašus kaip visoje šalyje. Nenorėčiau išskirti, kad Vilnių daugiau ar mažiau palietė sunkmetis. Tiesa, gyvenimo būdas Vilniuje yra prabangesnis ir brangesnis nei mažesniuose miestuose, tad galbūt čia žmonės, kuriuos sunkmetis labiau palietė, pastebi, kad kaimynas gyvena gerai, o jie – blogai. Manau, kad Vilniuje šis pasikeitimas yra didesnis nei, tarkim, Kėdainiuose“, – spėjo J.Varanauskienė.
Mėgsta kalbėti mobiliuoju
2009 metų „Baltijos tyrimų“ duomenimis, internetu naudojasi 62 proc. vilniečių. Kitose šalies vietovėse – kiek mažiau nei pusė (49 proc.). Miesto gyventojai mėgsta kalbėtis mobiliuoju telefonu, nors nerimauja dėl elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai. Tai parodė organizacijos ,,Ekoinstitutas“ (Lietuva) ir ,,Powerwacth“ (Didžioji Britanija) iniciatyva šį rugsėjį bendrovės ,,Nielsen Baltics“ atliktas tyrimas.
Vilniuje gyvenantys respondentai per dieną mobiliuoju dažniausiai kalba 5–15min. (40 proc.). Daugiau nei pusvalandį šneka beveik tiek pat – 36 proc. apklaustųjų. Palyginimui, Kaune gyvenantys apklaustieji labiau mėgsta kalbėti trumpai: 5–15 min. mobiliuoju telefonu bendrauja 57 proc. respondentų; daugiau nei 30 min. – vos 19 proc. Visoje šalyje ilgiau nei pusvalandį nešiojamuoju telefonu kalba 30 proc. gyventojų. Tyrimo duomenimis, 54 proc. vilniečių nerimauja dėl galimo mobiliųjų telefonų spinduliavimo poveikio. Kaune šis skaičius tesiekia 35 proc.
Svajingi, bet racionalūs
Kalbant ne apie finansinius aspektus, reikia pabrėžti, kad vilniečiai labiau linkę kurti taisykles nei paklusti sukurtosioms. Malonumą jie labiau sieja su emocijomis, dvasiniu komfortu ir nuotykiais nei su materialiais dalykais.
Šių metų vasarą „TNS-Gallup“ pristatyto tyrimo apie didžiųjų Lietuvos miestų dvasią duomenimis, Vilnius labiausiai išsiskiria tuo, kad jo gyventojai ypač vertina kultūrą ir meną. Jie geba suderinti svajingumą (pavyzdžiui, idealizmą, pagarbą gamtai) ir racionalumą (t.y. žmogaus galią kurti, keisti pasaulį). Sostinės gyventojų vertybės labiau atspindi individualistinį mąstymą. Vilniečiams nepriimtinos vertybės, susijusios su tvarkos palaikymu: taisyklių laikymasis, paklusimas, akla pagarba įstatymams. Tačiau vilniečiai vertina atsakomybę – jiems svarbi logika, tyrinėjimai, efektyvumas.