„Atvykau iš Vilniaus ir pasikviečiau artimuosius susitikti bei papietauti Kaune, prie Soboro. Suglumino pamatytas vaizdas. Su regėjimo negalia žmonės būna priskirti vaiduokliams, kurie kiaurai sienas vaikšto. Kažkada Konstitucijos prospekte Vilniuje fotografavau aklųjų takelį į sieną ir stotelę. Seniai buvau, gal jau ištaisyta. Ten labai efektingai atrodė“, – tokiu pastebėjimu į redakciją laišku kreipėsi skaitytoja.
Ji atsiuntė Kauno Gedimino ir Kęstučio gatvių susikirtime padarytas nuotraukas ir teiravosi, ar infrastruktūra neregiams kuriama tiesiog dėl pliusuko.
Nurodo kryptį
Šią skaitytojos pastabą 15min pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Anot jo, regos negalią turintis asmuo, eidamas šaligatviu, orientuojasi pagal pastatų fasadus.
„Vedimo trinkelės įspėja, kad nurodytoje vietoje galima keisti judėjimo kryptį, t. y. jos veda link pėsčiųjų perėjos“, – patikino jis.
Nuotraukoje matomos trinkelės su „iškilimais“, anot A.Pakalniškio, papildomai perspėja, kad judėjimo kryptimi yra kliūtis, šiuo atveju dviračių takas. Už jo vedimo paviršius yra pratęstas perėjos krypties link.
Yra, kur nuveda į skydinę
15min komentaro kreipėsi į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą (LASS), kurios komunikacijos vadovė Nerija Kaulakienė papasakojo apie situaciją Vilniuje, kai takelis nuvedė akluosius į elektros skydinę. Neregiai tarpusavyje tuomet juokavo, kad skydinėje dirbantis elektrikas, matyt, yra aklasis, tad takelis tiesiog nuveda jį į darbo vietą.
Net ir blogas orientyras yra orientyras.
Plačiau situaciją pakomentavo silpnaregis Vytautas Gendvilas, LASS Informacinės aplinkos specialistas. Parodžius jam skaitytojos atsiųstas nuotraukas, pašnekovas patikino, kad įvertinimui trūksta konteksto, – reiktų šią erdvę pamatyti iš toliau nupaveiksluotą.
„Suprantu, kad ten suprojektuota sudėtinga vieta, nes yra daug medžių, kelio ženklų, šviesoforo stulpai, dviračių takas – tikra makalynė neregiui. Logika nėra ta, kad eiti per namo kampą kaip vaiduokliui“, – verdiktą išsakė jis.
Dviejų rūšių plytelės
Kaip paaiškino V.Gendvilas, neregių taktilinių vedimo paviršių sistemą sudaro dviejų rūšių plytelės: vienos su rutuliukais, kitos – ištisiniais brūkšneliais, vedamosios.
Plytelės su burbuliukais skaitytojos užfiksuotoje vietoje, pasak jo, padarytos tam, kad perspėtų neregį, jog, atsargiai, gali pakliūti į dviračių taką. Tokios plytelės dedamos dvejose vietose: kai norima perspėti, kad yra kažkoks pavojus, ir vietose, kuriose reikia priimti sprendimą.
Pavyzdžiui, yra didelis plotas, kuriame sunku susiorientuoti, ir jame susikerta dvi vedimo linijos. Tuomet burbuliukais pažymima ta susikirtimo sankryža, kad su lazdele ar koja neregys pajustų ir žinotų, jog čia gali pakeisti kryptį.
„Vedančiųjų linijų užduotis – arba pervesti per sudėtingesnę vietą, didelę erdvę (tarkim, aikštę), kad perėjęs pataikytum į duris, arba nurodyti kryptį, – pabrėžė pašnekovas. – Manau, kad toje nuotraukoje skersai ėjimo krypties uždėtos ištisinių brūkšnių plytelės čia perspėja, jog einant kairėn galima patekti į perėją, dešinėje – siena (atėjus kitu šaligatviu, atvirkščiai – po dešine perėja, po kaire – siena). Taigi nukreipia į perėją, kad jos nepraeitum, padeda nusistatyti kampą.
Nebus pažymėta, tai priėjęs gatvę ir perėją žmogus, norėdamas sukti į kairę, turės kažkiek grįžti atgal, dar orientuotis, kad dviratininkas nenutrenktų. Antrą kartą eidamas jis jau žinos.“
Įžvelgė kitą problemą
Šioje nuotraukose užfiksuotoje vietoje V.Gendvilas mato tik vieną „blogį“, – kad dviratininkų problemos yra sprendžiamos pėsčiųjų sąskaita. Dviratis, kaip priminė jis, yra transporto priemonė, bet takai, skirti jiems, planuojami dažnai ne gatvės, o pėsčiųjų sąskaita.
„Šaligatvio sąskaita miestas labai dažnai viską išsprendžia: ant jo stato viešojo transporto sustojimo stoteles, kioskus, reklaminius stulpus, kelio ženklus, konteinerius, juo važiuoja paspirtukai, auga ant jo medžiai. Bedarant dviračių takus, jie nutiesti per pėsčiųjų perėja. Nedaro, kad važiuojančiam mašina būtų taip nepatogu, jog jis spjautų į mašiną ir sėstų ant dviračio, bet, mąsto, geriau pėsčiasis pasitrauks, kai dviratininkas šaligatviu važiuos“, – pastebėjimą išsakė pašnekovas.
Atkreipė dėmesį jis ir į dar vieną problemą: dviračių takuose ant šaligatvių nebūna nupaišytų perėjų pėstiesiems. Kas nutiktų, jei pėsčiasis, eidamas link šaligatvio, tokiame dviračių take būtų partrenktas dviratininko? Kaip jam saugiai pasiekti šaligatvį?
Fasadų netranko
Pasak V.Gendvilo, tas, kas rašė laišką redakcijai, yra mėgėjas piktintis, nėra iki galo teisus, – nedaro projektuotojai nieko tik tam, kad pasityčiotų iš aklųjų, bet ir savivaldybės pasakymas, kad aklieji vaikšto fasadus barškindami, irgi nėra iki galo teisingas.
Matyt, kai aklasis susiras namo kampą ar šiukšlių dėžę, jam bus viskas aišku.
„Taip, fasadas padeda orientuotis, jei šaligatvis – per lazdelės mostą. Geriau barškinti ne per prie šaligatvio sustatytus automobilius, o namo sienas. Priklauso nuo konkrečios vietos ir situacijos. Taigi negaliu sutikti su savivaldybės atstovo nuomone tik dėl to.
Štai Jonavos gatvėje yra pastatyti neseniai vieni atsisveikinimo namai. Ten prieš juos yra erdvė, kurioje ta vedimo linija kažkodėl yra nuvesta į pastato sieną. Norėdamas rasti įėjimą, duris, turi eiti palei sieną, o juk žiemą prie pat jos būna sustumiami sniego kalnai, tad ir tos linijos nebelieka“, – įvertino LASS atstovas.
Pastebėjo jis ir tai, kad Laisvės al. kai kurios vedimo linijos veda į namo kampą, kitur atveda prie šiukšlių dėžės. Matyt, kai aklasis susiras namo kampą ar šiukšlių dėžę, jam bus viskas aišku, – taip pajuokavo V.Gendvilas, pridurdamas, kad vedimo linijos Laisvės al. gali pasitarnauti ir puikiai regintiems, kurie eina žiūrėdami į telefono ekranus.
Geriau lai daro taip, nei niekaip
LASS atstovas teigė, kad Biblija yra parašyta prieš beveik 2 tūkst. metų, bet vis dar sekmadieniais turime daug jos aiškintojų, o Statybų techninis reglamentas, kuris įpareigoja vadovautis keliais ISO, kuriuose surašytos rekomendacijos, kaip turi būti aklųjų atžvilgiu, galioja tik nuo 2019 m.
„Anksčiau pritaikymas akliesiems būdavo paliekamas dizainui, o dizaineris – genialus žmogus, kuriam ne visada gali pasakyti, kad jo genialioje mintyje kažko trūksta. Taigi įstatymiškai ne taip seniai viskas įtvirtinta.
Ačiū, kad daro, kad pagalvoja apie akluosius. Geriau gal netobulai padaryta nei nedarant laukti, kol iškart bus tobulai padaryta. Net ir blogas orientyras yra orientyras“, – patikino V.Gendvilas.
