Važiuojant Belmonto pramogų ir poilsio komplekso link ne vienam akis bado palei Vilnią pradėję ruduoti medžiai. Tačiau poilsiautojams ir gyventojams nerimauti nereikėtų – čia augančius uosialapius klevus bandoma tokiu būdu išnaikinti, kadangi šie invaziniai augalai sparčiai plinta ir nustelbia kitą augmeniją, kuri iki šiol buvo būdinga Vilnios pakrantei.
Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Vida Petiukonienė pasakojo, kad projektą siekiant išnaikinti šiuos nevertingus medžius Vilnios pakrantėje inicijavo Aplinkos ministerija, o vykdo Lietuvos gamtos fondas. „Mes kaip parko direkcija labai džiaugiamės, kad šitas projektas įgyvendinamas Pavilnių parke, nes uosialapis klevas labai galingai stelbia vietines augalų rūšis ir keičia Lietuvos kraštovaizdį, todėl tai tampa jau bėda, panašiai kaip Sosnovskio barščiai“, – teigė V.Petiukonienė.
 |
| Medžiuose gręžiamos skylės ir purškiami chemikalai. |
Iškirtus uosialapius klevus atsivers upė, pagražės kraštovaizdis. Kadangi tai agresyvi medžių rūšis, pirmiausia medžiai apdorojami chemiškai: į augalo kamieną sušvirkščiama speciali herbicidų injekcija. Po vienos–dviejų savaičių augalas praranda gyvybingumą, pradeda džiūti. Nudžiuvę medžiai bus išpjauti rudenį ir žiemą.
Anot specialistų, cheminis būdas – efektyviausias kovoje su šia agresyvia invazine rūšimi, nes tik taip galima pažaboti jos gyvybingumą. Nupjovus kaip įprastą medį, uosialapis klevas netrukus pradeda leisti atžalas iš kelmo. Norint galutinai sustabdyti atžėlimą, kartais tenka dešimtmečiais kovoti su atžalomis arba pilti ant jų herbicidus. Naikinant cheminiu būdu, medžio kamiene pragręžiama ertmė, todėl nedidelė herbicidų dozė patenka tiksliai ten, kur reikia, o grėsmė aplinkai sumažinama iki minimalios.
Kaip pasakojo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis, darbai vykdomi trimis etapais: pirmasis etapas yra medžių cheminis džiovinimas, antrasis tų medžių nupjovimas, tai bus daroma žiemą, kai įšals žemė, nes reljefas sudėtingas ir jį reikia saugoti, trečiasis etapas – jaunų medelių rovimas, kad jie ilgainiui neužaugtų.
 |
| Vida Petiukonienė ir Danas Augutis |
„Geriausiai herbicidas veikia, kai augalas žaliuoja. Rudenį, žiemą teoriškai yra įmanoma tai daryti, bet praktiškai mes nebandėme. Medžio kamienas gręžiamas kas keturis pirštus ir į skylę įleidžiama dozė rundapo. Tiksliai nežinome, kiek jo reikia, bet tikrai mažiau, negu reikėtų purškiant medžius, be to tada nukentėtų ir vandens ekosistema, o čia nėra kontakto su aplinka. Chemikalai patenka tiesiai į kamieną, tą kamieną nukirsime ir išvešime“, – kalbėjo D.Augutis.
„Darbai vyks iki 2015 metų, bus iškasamos ir medžių šaknys. Aplinkos ministerija turi tikslą šioje teritorijoje sureguliuoti šitą invazinę rūšį“, – sakė parko direktorė V.Petiukonienė.
Iš viso ketinama uosinių klevų sąžalynus išnaikinti 7 km Vilnios pakrančių atkarpoje nuo Olandų žiedo iki Naujosios Vilnios – nuo šio agresyvaus augalo bus išvaduota 66 ha pakrančių.
 |
| Į Vilnią nuvirtęs uosialapis klevas. |
Uosialapiai klevai į Lietuvą atvežti tarpukariu iš Amerikos, kai manyta, kad šis medis puikiai tiks Lietuvos parkams ir miškams. Tačiau paaiškėjo, jog jis nustelbia kitus augalus.
Invazinės rūšys yra viena didžiausių grėsmių gamtinei įvairovei pasaulyje, jos sukelia ne tik gamtosaugos problemų, tačiau ir nuostolių žemės ūkiui, miško pramonei, turizmui, kelia grėsmę ir žmonių sveikatai. Europos Komisijos duomenimis, Europoje aptinkama apie 11 tūkst. svetimžemių rūšių, šis skaičius sparčiai didėja. Kiekvienais metais Europoje aptinkama dešimtys naujų augalų rūšių, atkeliavusių iš įvairių pasaulio regionų. Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 548 rūšių svetimžemių augalų, iš jų apie 46 rūšys yra invazinės ir dar apie 60 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų gamtosaugos problemų.
