Specialistai sostinėje atliko triukšmo matavimo tyrimus. Jie nustatė labiausiai triukšmo šaltinių paveiktas miesto dalis ir tas, kuriose triukšmo lygis lig šiol išlikęs itin mažas. Valdininkai ketina imtis priemonių šiose vietose garsui apriboti.
„Bus siekiama, kad šiose zonose triukšmo lygis būtų išlaikytas itin mažas, kad nebūtų daroma jokia triukšmą didinanti veikla. Šiuo projektu siekiama miesto gyventojams ir svečiams tam tikrose miesto erdvėse sudaryti akustinio komforto sąlygas. Čia žmonėms būtų galima pailsėti nuo miesto triukšmo, garantuoti, kad nustatytose zonose triukšmo lygis neviršytų nustatytų normų“, – tikino projektą rengęs savivaldybės bendrovės „Vilniaus planas“ Geografinės informacijos skyriaus vadovas Alvydas Karalius.
Savivaldybės tarybos nariai netrukus turės patvirtinti dokumentą, kuriame išskirta iš viso vienuolika tyliųjų zonų, esančių sostinės teritorijoje. Specialistai zonas suskirstė į aglomeracijos, gamtos ir viešąsias.
Tyliųjų gamtos zonų sostinėje yra mažiausiai – vos dvi. Pirma, pavadinta Gulbinų tyliąja zona, apima Gulbinų ir Balsio ežerus ir teritoriją tarp jų, kurioje įkurtas Verkių regioninis parkas, stūkso Kryžiokų miškas. Antra didelė tylioji gamtos zona bus kuriama taip pat šiaurinėje miesto dalyje. Tapelių tylioji zona bus Antavilio miško teritorijoje, netoli Antavilių ir Balžio ežerų. Tyliosiomis gamtos zonomis gali tapti miesto miškų, regioninių parkų dalys. Šiose zonose neturi būti transporto, kitų nenatūralių triukšmo šaltinių. Abi šios tyliosios zonos bus skirtos trumpalaikiam poilsiui.
Miesto valdininkai taip pat išskyrė šešias tyliąsias viešąsias zonas, kurios bus paliktos socialiniam ir kultūriniam poilsiui
Kadangi šios zonos bus pritaikytos išskirtinai ramiam ir tyliam poilsiui, jose vilniečiai negalės mėgautis nei keturračių, nei vandens motociklų malonumais. Aktyvus gyventojų poilsis naudojant motorines priemones jose bus ribojamas.
Tyliosiose gamtos ir jos prevencijos zonose bus ribojama statyba ir kitos radikalios aplinkos pertvarkos. Jose taip pat neturėtų atsirasti ir naujų rekreacijos plėtrą skatinančių objektų, išskyrus natūralios dangos takų ir lankytojų srautą nukreipiančių ženklų įrengimą, medžių genėjimą.
Savivaldybės specialistų rengtame tyliųjų zonų žemėlapyje atsidūrė ir trys gyvenamieji rajonai.
Tyliosios aglomeracijos zonos statusą gaus Babinių sodų bendrija, Santariškų ir Lazdynų mikrorajonuose esančios teritorijos. Šiose vietose triukšmas bus matuojamas tik vakare ir naktį. Aglomeracijos zonose statybos bus leidžiamos, tačiau pirmiausia kaskart teks atlikti būsimų statybų galimą įtaką triukšmo lygiui. Motorines priemones taip pat bus galima naudoti, tačiau savivaldybė ribos jų skaičių ir greitį.
Tyliosios aglomeracijos zonos paprastai steigiamos pagal gyventojų bendruomenės pageidavimus, tačiau pirmosios Vilniaus miesto tyliosios aglomeracijos zonos kuriamos Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva. Tiesa, ne visos gyventojų bendrijos galės prašyti savo gyvenamas teritorijas priskirti tyliosioms zonoms. Savivaldybė pasiryžusi kol kas saugoti tik tas teritorijas, kuriose triukšmo lygis iki šiol išliko nedidelis, o tokių yra itin mažai.
Miesto valdininkai taip pat išskyrė šešias tyliąsias viešąsias zonas, kurios bus paliktos socialiniam ir kultūriniam poilsiui. Tokias zonas ketinama nustatyti Baltupiuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse, Karoliniškėse ir Vingio parke. Į šias teritorijas patenka nemažai kultūros paveldo objektų, kapinių, maldos namų.
Šiuose gyvenamųjų namų kvartaluose įsikūrusiuose parkeliuose ketinama nutiesti vaikščiojimo ir bėgimo takelius, pastatyti suoliukus, pavėsines, mankštos aikšteles.
