„Baltic Pride“ eitynės praėjo ramiai, be incidentų, nebuvo kelią pastoti bandžiusių žmonių, kaip pernai nutiko Kaune. Skaičiuota, kad renginyje iš viso dalyvauja apie 10 tūkst. žmonių.
Eitynės „Už lygybę ir taiką“ prasidėjo nuo Bernardinų sodo, dalyviai ėjo Gedimino prospektu iki Baltojo tilto, kur vyks koncertas „Išdidūs miestai“.
Tą pačią dieną, šeštadienį, Vilniaus Vingio parke vyko Kristupo Krivicko organizuojamos eitynės, skirtos tradicinei šeimai.
O Katedros aikštėje – katalikų pasauliečių judėjimo „Katalikų tradicija“ krikščioniškoms vertybėms skirta vieša malda.
Prie Bernardinų sodo, Katedros link, šeštadienį išsirikiavo vaivorykštės spalvų atributika padabinti autobusai, rinkosi žmonės, žygiuosiantys eitynėse, skambėjo muzika. Atvyko daug šeimų su vaikais.
Eitynėms pajudėjus, susirinkę aplinkiniai juos pasveikino šūksniais ir plojimais.
Tuo pat metu Katedros aikštėje susirinkę maždaug keliasdešimt žmonių laikė transparantus, pavyzdžiui, skelbiančius, kad "meldžiamasi už atsivertimą", "įstatymai homoseksualiųjų sąjungų naudai prieštarauja teisingam protui ir valstybė negali įteisinti šių sąjungų".
Keli kiti plakatai skelbė: „Jūs esate ne gėjai, o vaivorykštės grobėjai!“, „Ligoninių mažėja, o ligonių daugėja“ ir panašiai.
Buvo laikomas kryžius, pastatyta Švč. Mergelės Marijos statulėlė.
Į eitynes atvyko Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Seimo vicepirmininkai socialdemokratas Julius Sabatauskas, laisvietis Vytautas Mitalas, ekonomikos ir inovacijų, teisingumo ministrės Aušrinė Armonaitė ir Ewelina Dobrowolska, parlamento Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, JAV ambasadorius Robertas S.Gilchristas, Seimo ir Lygių galimybių kontrolierės Erika Leonaitė bei Birutė Sabatauskaitė.
Gedimino prospekte, Katedros aikštėje – nemažai žmonių su vaivorykštės spalvų vėliavėlėmis ar kita LGBT+ simbolika.
Renginio prieigas saugojo nemažai policijos pareigūnų.
Atėjusieji į renginį sakė esantys nusiteikę šventiškai, minintys vadinamąjį Pasididžiavimo mėnesį.
Vilietė Agnė pasakojo, kad atėjo palaikyti LGBT+ bendruomenę ir taip pat parodyti politikams, jog reikia nieko nelaukiant įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.
„Gėda žiūrėti, kad mūsų politikai tiek laiko delsia tai daryti. Mano draugai nori įforminti santykius. Gali tai padaryti bet kur Vakarų Europoje, bet ne Lietuvoje. Gėdinga situacija“, – kalbėjo ji.
Martynas sakė jau nebebijantis prisipažinti esąs homoseksualus, bet be teisių, kurias turi heteroseksualūs žmonės.
„Puiki šventė. Tegul visi pamato, kad mes esame, esame tokie, kaip visi, ir norime tokių teisių, kaip visi“, – sakė jis.
„Graži šventė, gražūs žmonės. Mes čia, kad palaikytume, parodytume, kad Lietuvos visuomenė tolerantiška, priimanti. Dalis visuomenės, kuri piktinasi, ne visi Lietuvos žmonės“, – teigė į renginį su vaikais atėjusi kita vilnietė.
Atvyksta Švedijos ministrė
„Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyksta kas trejus metus. Kitais metais jos bus rengiamos Latvijos ir Estijos sostinėse Rygoje bei Taline.
Pirmosios LGBT+ bendruomenės eitynės mūsų sostinėje vyko 2010 metais.
„Baltic Pride“ eitynių organizatoriai skaičiuoja, kad šiųmetis renginys bus masiškiausias iš visų, vykusių Vilniuje.
Eitynėse ketina dalyvauti Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde, Stokholmo ir Oslo merės, Vilniaus vadovas Remigijus Šimašius.