Rusijos stačiatikių bažnyčia yra viena Kremliaus režimo atramų.
Bažnyčios patriarchas Kirilas remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o savo tėvynę ginančius ukrainiečius vadina „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.
Šie jo pareiškimai paskatino diskusijas apie Bažnyčios vadovybės atsakomybę už Rusijos vykdomus nusikaltimus ir tapo impulsu daliai Lietuvos stačiatikių kunigų inicijuoti atsiskyrimą nuo Maskvos.
„Ne sielovada, o sielų naikinimas“
G.Landsbergis 15min patvirtino, kad Lietuva pasiūlė Europos Sąjungai įtraukti patriarchą Kirilą į ES sankcijų sąrašą.
„Taip. Yra toks siūlymas, tik tol, kol vyksta diskusijos dėl bendro sutarimo, tai dar atsakymų galutinių neturime, ar tai pavyks padaryti“, – interviu kalbėjo ministras.
„Tas asmuo, mano vertinimu, užsiima ne sielovada, o sielų naikinimu, jeigu jau bandytume atrasti kokį nors dvasinį terminą, atitinkantį tai, ką jis daro savo pareiškimais, parama karo veiksmams, iš esmės visiems tiems baisumams, kurie vyksta Ukrainoje, kuriuos jis laimina ir fiziškai, ir savo žodžiais“, – pridūrė G.Landsbergis.
Įvesti sankcijoms reikalingas visų ES šalių pritarimas. Juodajame sąraše esantiems žmonėms draudžiama atvykti į bendriją, įšaldomas jų turtas.
75 metų Kirilas nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną visokeriopai rėmė Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai suskaldė pasaulinę Stačiatikių bažnyčią ir sukėlė precedento neturintį vidinį pasipriešinimą.
Diskusijos Lietuvoje
Kirilo parama Rusijos agresijai sukėlė diskusijų ir Lietuvoje. Mūsų šalyje stačiatikybę išpažįsta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, yra dešimtys kunigų.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos patriarchatui.
Bažnyčios vadovas Lietuvoje metropolitas Inokentijus pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau kai kurie dvasininkai ir politikai teigia, kad dabar atėjo metas atmesti ir pavaldumą Maskvai.
G.Landsbergis interviu 15min sakė, kad pavaldumo pokyčiai būtų sveikintini, tačiau „tai pirmiausia pačių žmonių, bendruomenių apsisprendimo reikalas“, nes „valdžios ir Bažnyčios atskyrimo principas galioja ir tokiuose klausimuose“.
„Diskusijos ir konsultacijos vyksta, tą aš žinau (...). Ir su valdžios institucijomis, kaip tai būtų traktuojama, kokie būtų vertinimai.
Be abejonės, jei būtų toks bendruomenės apsisprendimas pasekti Ukrainos pavyzdžiu ar bent iš dalies pasekti Ukrainos pavyzdžiu, kuomet visa bendruomenė visa apimtimi priskyrė save Konstantinopolio bažnyčiai, tai yra jų apsisprendimas ir jis būtų sveikintinas šiomis aplinkybėmis iš valdžios, tiek, kiek neutraliai priklauso“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Diskusijos dėl Lietuvos stačiatikių bažnyčios pavaldumo vyksta jau kurį laiką, bet jos itin paaštrėjo, kai Bažnyčios vadovas Lietuvoje metropolitas Inokentijus atleido tris kunigus.
Jie teigė, kad atleidimo prašymus parašė protestuodami prieš patriarcho Kirilo paramą karui, ir buvo nustebinti, kai pareiškimai buvo patenkinti. Kai kurie tai vadina represijomis dėl karo kritikos ir sako, kad buvo sulaukę raginimų išvis nekalbėti apie Rusijos agresiją.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Ališauskas sako, kad spaudimas ateina iš Maskvos.
„Maskva užpuolė tris Lietuvos piliečius, gyvenančius ir dirbančius Lietuvoje, dėl to, kad jie nepritarė Rusijos nusikaltimams“, – teigė jis.
Metropolitas Inokentijus tikina, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia nepalaiko karo ir nepateisina agresijos, o grupę kunigų pavadino sąmokslininkais, kurie jau seniai kūrė planus pereiti į Konstantinopolio patriarchato jurisdikciją. Jis sako, kad Bažnyčios skilimas kelia grėsmę visuomenei ir gali įžiebti religinę nesantarvę.
Stačiatikių istorija
Pirmoji Lietuvos stačiatikių metropolija buvo įkurta XIV amžiuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo laikais, ji priklausė Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai.
Tolesnė metropolijos ateitis priklausė nuo politinių įvykių – Maskva siekė, kad Lietuvos stačiatikiai priklausytų Maskvos metropolijai, o Lietuvos, vėliau – ir Abiejų Tautų Respublikos – valdovai siekė nepriklausomos stačiatikių metropolijos.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikiai Konstantinopolio patriarchatui priklausė iki XVII amžiau pabaigos, kol Kyjivo metropolija 1686 metais pripažinta Maskvos patriarcho jurisdikcijai.
XVIII amžiaus pabaigoje Lietuvą užėmus Rusijos imperijai, stačiatikybė tapo valstybine religija, bet pačių stačiatikių buvo nedaug. XX amžiaus pradžioje stačiatikiai sudarė apie 1 proc. Lietuvos gyventojų.
Nepriklausomybės metais tarpukariu Lietuvos stačiatikių vyskupija liko Maskvos patriarchijos dalimi, nors Lietuvos vyriausybės politikai ir ragino siekti autonomiškumo. 1923 metų surašymo duomenimis, stačiatikybę Lietuvoje išpažino 23 tūkst. šalies gyventojų, dauguma iš jų – rusai.
Prieš pat sovietams okupuojant šalį bažnyčios viduje buvo kilusi iniciatyva pereiti Konstantinopolio jurisdikcijon, tačiau procesus nutraukė valstybingumo praradimas.
Okupacijos metais sovietų valdžios skleidžiamas ateizmas lėmė ir stačiatikių parapijų sunykimą, buvo uždarytos kelios parapijos ir atimtos cerkvės, konfiskuotas visas Lietuvos stačiatikių bažnyčios nekilnojamasis turtas.
1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę stačiatikiai buvo pripažinti Lietuvos tradicine religine bendruomene, jiems grąžintas nacionalizuotas turtas.
Praeitų metų surašymo duomenimis, stačiatikių (ortodoksų) religinei bendruomenei save priskiria 3,75 proc. Lietuvos gyventojų.
Visame pasaulyje yra apie 260 mln. ortodoksų krikščionių, Rusijoje – maždaug 100 milijonų.
Rusijos stačiatikių bažnyčios santykis su pasaulietine valdžia pastaruosius šimtą metų buvo įvairus.
Po 1917 metų Rusijos revoliucijos sovietų vadovai ėmėsi represijų prieš Rusijos stačiatikių bažnyčią. Stalinas ją atgaivino po Hitlerio invazijos į Rusiją per Antrąjį pasaulinį karą, kad sutelktų visuomenę.
Tokią pačią idėją ėmė gaivinti ir Vladimiras Putinas. Kai Rusijos padėtis pasaulyje ir rusų tapatybė ėmė silpnėti, Kremlius vėl pasitelkė Bažnyčią, kad padėtų sutelkti Rusijos žmones savo kontrolei.
Vienos Rusijos stačiatikių bažnyčios idėją Kremliaus režimas išnaudoja siekdami pavergti nepriklausomas tautas, tokias kaip ukrainiečiai.
Ukrainoje stačiatikiais save laiko 30 milijonų žmonių, veikia kelios skirtingos stačiatikių Bažnyčios, tarp jų ir autokefalinė arba nepriklausoma Ukrainos stačiatikių bažnyčia.
Kirilo parama karui taip pat pakenkė santykiams su Vatikanu.
2016 metais popiežius Pranciškus tapo pirmuoju Romos katalikų pontifiku, susitikusiu su Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovu nuo didžiosios schizmos, kai krikščionybė XI amžiuje skilo į Rytų ir Vakarų atšakas.
Antrasis Pranciškaus ir Kirilo susitikimas buvo planuojamas šiemet, bet Vatikanas jį atšaukė.
