Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėtas nagrinėti translyčio A.M. ieškinys dėl lyties įrašo ir pirmojo asmens kodo skaitmens ištaisymo jo dokumentuose. Tam jau yra teisminis precedentas.
BNS anksčiau pranešė, kaip teismas konstatavo, kad faktas, jog Seimas nepriėmė įstatymo, neturi kliudyti ginti pažeistas teises, ir įpareigojo ištaisyti įrašus translyčio dokumentuose.
Translyčiai asmenys neretai susiduria su problemomis viešumoje, kai pateikia dokumentus – žmonės suabejoja, jog dokumentas yra jų, kadangi įrašyta lytis po plastinių ar kitokių operacijų neatspindi realybės.
Vilniaus miesto savivaldybė galėjo tokį teismo sprendimą apskųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas BNS teigė, kad tokiose situacijose savivaldybė visuomet „stoja pareiškėjo pusėn“.
15min primena, kad translytis žmogus yra asmuo, kurio lyties tapatybė skiriasi nuo gimimo lyties, kuris reiškia savo lyties tapatybę kitokiais būdais, nei yra jo gimimo lyčiai būdingi būdai.
Kovo mėnesį vyriausybė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijoms pavedė iki rugsėjo parengti projektus, kurie įteisintų Lietuvoje lyties keitimą. Šiuo metu translyčiai asmenys lyties keitimo operacijas darosi svetur.
BNS jau anksčiau rašė, kad Lietuvos gėjų lyga turi konkrečius duomenis apie maždaug 80 Lietuvoje gyvenančius translyčius asmenis, tačiau jų gali būti ir daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia, kad tokių asmenų, subjektyviais skaičiavimais, galėtų būti apie 200.
Pasak kontrolieriaus tarnybos pranešimo, translyčių asmenų socialinė situacija Lietuvoje yra itin sudėtinga dėl teisinio šių asmenų nepripažinimo ir kitų problemų: patiriamo smurto, diskriminacijos.
Naujienų agentūros žiniomis, dėl lyties keitimo Lietuvos teisės sistemoje yra spraga. 2000-aisiais priimtas Civilinis kodeksas numato tokią teisę, bet ši norma neveikia, nes nėra priimtas atskiras lyties keitimo įstatymas. Remdamiesi įstatymo nebuvimu, civilinės metrikacijos skyriai iki šiol atsisakydavo įregistruoti lyties pakeitimą.
BNS praneša, kad Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką, tam nėra skiriamas finansavimas. Strasbūro teismo sprendimo vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas ne kartą ragino Lietuvą ištaisyti šią teisės spragą.
Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių ataskaitos „ILGA-Europe“ paskelbtoje ataskaitoje Lietuva šiemet vėl atrodė itin prastai. 49 valstybių reitinge dalijamės 39-40 vietas su Latvija. Praėjusiais metais Lietuva reitinge užėmė 39-tą vietą.
