Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus taryba.
Skiriama finansavimo dalis pastatų išorės tvarkymui išauga nuo 40 proc. iki 60 proc., avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui – iki 80 procentų. Taip pat bus remiamas ir medinės architektūros, medinių langų ir durų atnaujinimas ar neišlikusių atkūrimas.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad sostinė yra turtinga unikalia architektūra, tačiau nemažai pastatų yra „nepavydėtinos būklės“.
„Būtent šių vietų vaizdas sudaro pirmąjį įspūdį apie sostinę, todėl siūlome savivaldybės pagalbą atnaujinant kultūros paveldą. Kviečiu sostinės gyventojus pasinaudoti skiriama parama tiek patogesniam gyvenimui istoriniuose statiniuose, tiek miesto savitumui išlaikyti“, – pranešime teigia meras.
Savivaldybė nurodo, jog pasinaudojant nuo 2018 metais skiriama parama jau sutvarkyta daugiau nei šimtas kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovėse esančių pastatų ar jų dalių.
Balkonų atnaujinimas remiamas nuo 2015-ųjų. Per tą laiką atnaujinta virš tūkstančio balkonų.
„Iki šiol didžioji paramos dalis buvo skiriama senamiestyje esantiems pastatams. Norime paskatinti kitose kultūros paveldo vietovėse, taip pat ir gerokai nutolusiose nuo centrinės miesto dalies, esančių pastatų gyventojus naudotis savivaldybės siūlomomis paskatomis“, – teigė Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Armakauskaitė.
Naujoji Vilniaus paveldotvarkos programa apjungia iki šiol veikusias tris finansavimo tvarkas: paramą senamiesčio pastatų išorės tvarkymui, paramą kultūros paveldo pastatų, esančių kultūros paveldo vietovėse (Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Šnipiškėse) išorės tvarkymui ir paramą avarinės būklės balkonų tvarkymui, ir siūlo taiklesnę paramą istorinės medinės architektūros tvarkybai. Viena finansavimo kryptis skirta autentiškų medinių langų ir durų restauravimui ar neišlikusių atkūrimui pagal ikonografinę medžiagą.
Dabar į paramą galės pretenduoti visame Vilniuje esančių kultūros paveldo objektų savininkai.
Parama teikiama ne tik pastatams, įtrauktiems į Kultūros vertybių registrą, bet ir kultūros paveldo vietovėse – Senamiestyje, Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Tuputiškėse, Skansene, Piromonte – esantiems pastatams.
Gauti dalinį finansavimą gali ir pastatų savininkai – gyventojai, verslas, ir pastatų valdytojai – bendrijos, pastatų administratoriai.
Pasinaudojant parama galima tvarkyti visą pastato fasadą, stogą, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų balkonus ir kitus avarinės būklės fasado elementus, atnaujinti ar atkurti kultūros paveldo vietovėse esančių pastatų autentiškus medinius langus ir jų apvadus, langines bei duris ir jų metalinius elementus.
Savivaldybė padengs 60 proc. į Kultūros vertybių registrą įtrauktų ir kultūros paveldo vietovėse esančių pastatų fasadų atnaujinimo išlaidų, 80 proc. balkonų ir kitų avarinės būklės fasadų elementų tvarkymo išlaidų.
Pasak pranešimo, atnaujinant vertingą medinę architektūrą bus padengiama 70 proc. tvarkymo išlaidų. Šiems pastatams iš dalies finansuojami visi tvarkybos darbai, išskyrus vidaus apdailą, apšiltinimą, naujų pertvarų įrengimą, šildymo, nuotekų, vandentiekio sistemų įrengimą, remontą ar rekonstravimą. Jei reikalinga, savivaldybė finansuos ir iki 70 proc. projektavimo, tyrimų, ekspertizės išlaidų.
Atnaujinant ar rekonstruojant medinius langus ir duris nustatyta fiksuota paramos suma: 1 kvadratinių metrų langų ir jų elementų restauravimui arba atkūrimui suteikiama 900 eurų parama, durų tvarkybai ar atkūrimui – 8 tūkst. eurų.
Kvietimas teikti paramos prašymus pagal naująją tvarką bus paskelbtas nuo ateinančių metų sausio pradžios. Šiais metais pasirašytos paramos gavimo sutartys taip pat lieka galioti, o finansavimas bus suteikiamas pagal tas sąlygas, kurios galiojo iki šiol.
Kasmet istorinių pastatų fasadų atnaujinimui Vilniaus miesto savivaldybė skiria beveik milijoną eurų, tačiau poreikis – kur kas didesnis. Vien praėjusiais metais metais pateikti 75 prašymai gauti dalinį finansavimą.
