Eitynės prasidėjo prie Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos. Eitynių dalyviai Gedimino prospekto žygiavo iki Katedros aikštės, nuo ten pasuko link Vokiečių gatvės, o tuomet kitu keliu grįžo į Katedros aikštę.
Daug eitynių dalyvių nešėsi Armėnijos vėliavas, matyti buvo ir Lietuvos vėliavų. Dalyviai skanduoja „Lietuva prieš diktatūrą“, „Arcach – tai yra Armėnija“, „Genocidui ne“, „Diktatūrai ne“, „Erdogan terorist“.
Portalo 15min pakalbinta eitynių dalyvė Amelija teigė esanti čia, nes nori padėti atkreipti dėmesį įvykius Armėnijoje.
„Viso pasaulio armėnai susivienijo. Armėnai Lietuvoje taip pat susibūrė drauge, norėdami atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta mūsų šalyje. O vyksta labai nesąžiningas karas su Azerbaidžanu. Mes jį vadiname terorizmu. Mes norime išvengti antro genocido“, – sakė Amelija.
Ji sakė besitikinti, kad daugiau lietuvių po šios eisenos domėsis, kas vyksta Armėnijoje.
„Mes norime, kad žmonės žinotų faktus. Kad situacija yra bloga“, – teigė ji.
Kitas eitynių dalyvis Armianas sakė atėjęs į eitynes, kad remtų savo tėvynę ir tautą, kuri, jo teigimu, „veda šventą karą prieš agresorių ir terorizmą“.
„Mums iš tikrųjų dabar svarbiausia atkreipti kuo daugiau viso pasaulio dėmesio, kad pripažintų visų pirma Arcacho (taip armėnai vadina Kalnų Karabachą, - red. past.) nepriklausomybę ir duotų griežtą atsakymą terorui ir karui. Nes visas pasaulis tyli“, – sakė Armianas. Jis tikino besidžiaugiantis, kad bent dalis lietuvių supranta Armėnijos situaciją.
Eitynės baigėsi Katedros aikštėje, kur kalbas sakė armėnų bendruomenės atstovai, taip pat Varėnos meras Algis Kašėta, filmą apie Kalnų Karabachą, kurį armėnai vadina Arcachu, kūręs prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.
Kalbėtojai pasisakė apie būtinybę ginti taiką, ragino tarptautinę bendruomenę aktyviau įsitraukti sprendžiant Kalnų Karabacho klausimą, tvirtino, kad Kalnų Karabacho armėnai nėra ateiviai ir okupantai, jie kovoja už savo taiką ir laisvę, Turkiją ir Azerbaidžaną kaltino agresija.
Daug dėmesio kalbėtojai skyrė ne tik Kalnų Karabachui, bet ir Lietuvai, ragindami tiek Lietuvos politikus ir diplomatus, tiek visuomenės atstovus išreikšti paramą Armėnijai, pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę. Ne vienas kalbėtojas tai, kas dabar vyksta Kalnų Karabache, lygino su situacija Lietuvoje prieš 30 metų.
Eitynes organizavo Lietuvos armėnų sąjunga ir Baltijos armėnų aljansas.
Eitynių organizatorių teigimu, jos nukreiptos „prieš Azerbaidžano ir Turkijos terorizmą ir agresiją su jų tikslu įgyvendinti genocido antrą etapą prieš armėnų tautą.“
Eitynių dalyvius saugojo policija. Eitynės praėjo ramiai, be incidentų.
Konfliktas tęsiasi jau seniai
Ginčijamame Kalnų Karabacho regione įnirtingos kovos tęsiasi jau daugiau negu mėnesį. Tačiau tai – tik naujausias etapas sename konflikte.
Dar XX a. pirmoje pusėje, kuomet ir Azerbaidžanas, ir Armėnija tapo sovietinėmis respublikomis, SSRS valdžia Kalnų Karabachą, kurio gyventojų daugumą sudarė etniniai armėnai, prijungė prie Azerbaidžano. Armėnai Kalnų Karabachą vadina Arcachu.
Ir dabar Azerbaidžanas Kalnų Karabachą laiko savo teritorija. Tačiau nuo SSRS subyrėjimo Kalnų Karabachą kontroliuoja armėnų separatistai, remiami Armėnijos valstybės. Armėnijos pajėgos kontroliuoja ir dalį Azerbaidžano teritorijos tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho.
Azerbaidžanas ir armėnų separatistai į aštrų konfliktą dėl šios kalnuotos provincijos yra įsitraukę nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio karo, pareikalavusio apie 30 tūkst. gyvybių.
Ilgai rusenęs konfliktas vėl užvirė rugsėjo 27 dieną, kuomet įsiplieskė įnirtingi susirėmimai.
Atsinaujinusios kovos nusinešė šimtų žmonių gyvybes, o pasaulio įtakingosioms valstybėms kol kas nepavyksta įtikinti nė vienos iš konflikto šalių jas nutraukti. Jungtinės Valstijos kartu su Prancūzija ir Rusija pirmininkauja vadinamajai Minsko tarpininkavimo grupei, vedančiai taikos derybas nuo 1994 metų, kai Karabache buvo paskelbtos paliaubos.
Kas kaltas dėl atsinaujinusių kovų, neaišku. Abi pusės kaltina viena kitą nenoru leistis į kompromisus ir ieškoti taikaus konflikto sprendimo. Anksčiau šį mėnesį Maskvoje po derybų buvo susitarta dėl paliaubų, bet susitarimas nepadarė beveik jokio poveikio kovoms.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas yra sakęs, kad ilgalaikės paliaubos įmanomos tik tuo atveju, jeigu Armėnijos pajėgos pasitrauks iš Kalnų Karabacho ir visų užimtų aplinkinių Azerbaidžano regionų.
Tuo metu Armėnijos premjeras Nikola Pašinianas ne kartą ragino tarptautinę bendruomenę pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę tvirtindamas, kad ten gyvenantys armėnai nebus saugūs, jeigu regioną valdys Azerbaidžanas.
