Tuo tarpu Klaipėda pranešė nuo antradienio pradedanti šildyti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat socialinių paslaugų įstaigas.
Sostinėje pirmadienį ir antradienį šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose.
Nuo antradienio centralizuota šiluma bus pradėta tiekti Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose, trečiadienį ir ketvirtadienį – Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonuose.
Vilnius šiemet be biokuro šildymui naudos ir mažasierį mazutą. Savivaldybės vadovų teigimu, tai leis išlaikyti panašius šildymo kaštus kaip praėjusį sezoną, o vidutinė 50 kv. metrų buto šildymo mėnesio kaina gyventojams renovuotame bei sename name atitinkamai gali siekti 33 ir 55 eurus.
Kauno savivaldybė prognozuoja, kad miesto gyventojai mokės iki penktadalio mažiau, nei vidutiniškai visos Lietuvos gyventojai.
Panevėžys ir Šiauliai šildymo tiekimą gyventojams pradėjo nuo praėjusios savaitės pradžios.
Mokymo ir socialines įstaigas šildyti pradedanti Klaipėda pirmadienį pranešė, jog kada bus pradėti šildyti ir kiti pastatai, lems oro temperatūra.
Kaip teigiama pirmadienį išplatintame pranešime, sprendimas vėliau negu ankstesniais metais pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias palankias oro sąlygas bei prognozes.
Kuo vėliau pradėti šildymo sezoną mieste siekiama ir dėl drastiškai pabrangusios energijos.
Pernai Vilnius šildymo sezoną pradėjo spalio 15 dieną, Kaunas, kaip ir Panevėžys – rugsėjo 27 dieną, Šiauliai – rugsėjo 24 dieną, Klaipėda – spalio 12-ąją. Kaunas ir Vilnius šildymą pavasarį sušilus orams nutraukė balandžio 25-ąją.
Pradėdamos šildymą, savivaldybės įprastai vadovaujasi rekomendacija, kad tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra turi būti žemesnė nei 10 laipsnių.
