„Tai yra pilotinis projektas, todėl natūralu, kad jam tikrai bus reikalingi patobulinimai, kuriuos ir išsigryninome per pratybas, bet jau ir iš pareigūnų, ir kitų pratybų dalyvių išgirdome, kad tai tikrai patogus ir naudingas įrankis duomenų fiksavimui ir ekstremalios situacijos valdymui. Matytume prasmę šį įrankį naudoti ir nacionaliniu lygiu“, – sakė Vilniaus mero patarėjų grupės vadovė Ieva Dirmaitė.
Naujoji mobilioji programėlė šios dienos pratybose pritaikyta imituojamo laikino gyventojų perkėlimo eigos fiksavimui: specialistai joje žymėjo žmonių judėjimą pagal laikinojo perkėlimo schemą – iš surinkimo vietos išvykstant į švarinimo kontrolės ir apgyvendinimo kolektyvinės apsaugos statinyje vietas. Laikinai perkeliami žmonės buvo registruojami kiekviename etape.
Pratybose Vilnius pasitelkė ir daugiau modernių technologijų: dronus, informacinius dashboard skydus operacijų centre, vaizdo kameras ir pan.
Civilinės saugos ekspertai pratybų metu vertino savivaldybės Operacijų centro darbą, gyventojų surinkimo, švarinimo punkto darbo efektyvumą, kolektyvinės apsaugos statinio, kuriame laikinai būtų apgyvendinami vilniečiai, pasirengimą.
Simuliuotas laikinas gyventojų (šiuo atveju – moksleivių) perkėlimas. Kitaip, nei turėtų būti realios nelaimės atveju, šiandien nekaukė įspėjamosios sirenos, gyventojams į telefonus nebuvo siunčiamos žinutės, kalio jodido profilaktika – visa tai buvo imituojama operacijų centro viduje. Pratybose dalyvavo keletas ugdymo įstaigų ir visas būrys specialiųjų tarnybų bei įmonių, kurios treniravosi, kaip operatyviai reaguoti ir elgtis branduolinės nelaimės Astravo AE atveju.
Pratybos prasidėjo Vilniaus Jeruzalės progimnazijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje, kur buvo simuliuojamas gyventojų laikinas perkėlimas pirmiausia pervežant juos į švarinimo (dezaktyvacijos) punktą Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos autodrome (Bukiškio k., Vilniaus r.), vėliau – į Vilniaus Gabijos gimnaziją, kuri pratybose naudota kaip kolektyvinės apsaugos statinys. Pirmą kartą į pratybų scenarijų įtrauktas ir naminių gyvūnų švarinimas, kurie taip pat keliautų į Kolektyvinės apsaugos statinį.
„Svarbu pabrėžti, kad pratybos ir yra ta vieta, kur galime klysti, o padarius išvadas – stiprinti silpnąsias tarpusavio veikimo grandis, – sakė I. Dirmaitė. – Po šių pratybų jau įsivardijome pirmines išvadas bei namų darbus, kuriuos turėsime pasidaryti – tiek savivaldybės administracija, tiek savivaldybės įmonės, tiek kitos institucijos, su kuriomis bendradarbiaujame.“
Pratybose savivaldybei, ugniagesiams gelbėtojams, policijai ir medikų pajėgoms dar talkino ir 12 Šaulių sąjungos ir 5 Maltiečių savanoriai.
Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad nutikus blogajam scenarijui, gyventojai būtų iškart informuojami sirenomis, trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus, per Lietuvos radiją ir televiziją ir per gelbėjimo tarnybų ir savivaldybių atstovus ten, kur sirenos nėra girdimos.
Taip pat gyventojai turėtų prisiminti rekomendacijas dėl kalio jodido naudojimo. Daugiau informacijos apie kalio jodido tablečių vartojimą ir kaip tinkamai pasiruošti galimos branduolinės nelaimės atveju, galima rasti specialiuose puslapiuose: jodas.vilnius.lt ir www.lt72.lt/