Policijos duomenimis, 40-ies metų moteris gimdė vandenyje su pribuvėja. Tačiau nesėkmingai – gimęs berniukas nerodė gyvybės ženklų. Jį gaivinti bandė medikai, tačiau nesėkmingai.
Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Moteris neigė gimdžiusi namuose
Vilniaus gimdymo namų, kuriuose gydoma motina, direktorė Kornelija Mačiulienė 15min teigė, kad šiuo metu moters fizinė būsena yra patenkinama, o psichologinę kol kas sunku įvertinti.
„Kol kas nelabai žino apie naujagimį“, – teigia K.Mačiulienė.
Anot jos, atvykusi moteris neigė bandžiusi gimdyti namuose, tačiau kitokią informaciją pateikė gimdyvės mama.
„Motina pasakė, kad turėjo gimdyti ligoninėje, bet kažko išvažiavo namo. (…) Moteris kol kas neigė, jog norės gimdyti, bet motina teigia, kad buvo pasiruošusi gimdyti namie“, – teigia direktorė.
Pasak jos, namuose gimdančios moterys neretai neigia tai darančios, ypač, kai gimdymas „baigiasi ne taip gerai“. Ji taip pat tikina, kad tokių atvejų pasitaiko nedažnai.
Būtina gerai pasiruošti
Vilniaus medicinos greitosios pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany daug informacijos apie nutikimą nepateikė dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo. Medikas patikino, kad nutarus gimdyti namuose būtina tam kruopščiai pasiruošti.
„Esminis dalykas – tokie gimdymai turėtų būti atsakingai žiūrimi ir gimdymui namuose žmonės turėtų labai gerai pasiruošti. Iš tikrųjų netempti laiko, jeigu nors kas nors vyksta ne taip, kviesti medicininę pagalbą“, – sako jis, patikinęs, kad šiuo atveju pasiruošimo trūko.
„Galvoju, kad šis atvejis parodė, kad jei būtų gimdymas ligoninėje, būtų galbūt kita išeitis“, – teigia Z.Skvarciany.
Lieka tik apgailestauti
BNS atsiųstame komentare Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Lina Bušinskaitė-Šriubėnė sakė, kad lieka tik apgailestauti, kad yra tėvų, kurie rizikuoja gimdyti namuose, nesilaikydami nustatytos tvarkos.
„Mūsų šalies gydymo įstaigos ir medikai yra puikiai pasirengę profesionaliai suteikti paslaugas net ir sudėtingiausiais atvejais“, – pabrėžė SAM atstovė.
Gimdymo namuose tvarka įsigaliojo nuo šių metų pradžios, tačiau dar nė viena įstaiga tam neturi licencijos.
„Paprastai kalbant, gimdymas namuose yra licencijuojama veikla, o šiuo metu licencijos niekas neturi ir net neprašė. Vadinasi, tai kas įvyko šiandien anksti ryte, yra ne kas kita, o nelegali veikla“, – teigė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
„Jei gimdyvė būtų turėjusi sutartį su gydymo įstaiga, jos atstovai būtų turėję dalyvauti gimdyme arba užtikrinti jos gimdymą gydymo įstaigoje“, – pridūrė ji.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, privaloma įstaigai pranešti apie gimdymą.
Dulų atstovė: yra situacijų ne žmogaus valioje
Lietuvos dulų asociacijos pirmininkės Linos Gabrijolavičienės žiniomis, su gimdyve budėjusi pribuvėja nėra asociacijos narė. Kartu pirmininkė priduria, kad neturi kontaktų su visomis dulomis ir nežino jų darbo metodikos.
Anot L.Gabrijolavičienės, nežinant visų aplinkybių, sunku pasakyti, kokios klaidos buvo padarytos, tačiau ji sutinka, kad geras pasiruošimas yra būtinas. Tiesa, pašnekovė priduria, kad ne tik medicininis, bet ir psichologinis.
Pirmiausia, jos teigimu, reikia suprasti santykio su mirtimi dinamiką.
„Tikimės, kad žmogus gims ir gyvens iki senatvės sveikai ir laimingai. Tarsi tai yra vienintelis įmanomas modelis. Bet ne visą laiką taip yra. Žmonės miršta ir gimdoje, ir ką tik gimę, ir vaikai, ir ne visą laiką yra įmanoma žmones apsaugoti nuo mirties“, – sako ji.
Pasak L.Gabrijolavičienės, nuo mirties nėra apsaugoti nei gimdantys namuose, nei ligoninėse.
„Kiekvienais metais ligoninėse miršta ir moterys, ir vaikai, nesvarbu, kiek civilizuota šalis ir kiek daug yra išleidžiama medicinai. Ir kartais yra dalykai, kuriems galima užkirsti kelią, ir yra situacijų, kurių žmonės nekontroliuoja. Ir su tuo mums yra tikriausiai sunkiausia susitaikyti šioje racionalioje visuomenėje, kai turime karštą vandenį, kai sausio mėnesį namuose galime vaikščioti trumpomis rankovėmis“, – sako ji.
Nepaisant to, pirmininkės teigimu, būtina dėti visas įmanomas pastangas apsaugai gimdymo metu. Kartu ji teigia, kad proceso sėkmę gali lemti ir kasdienybėje neregimi niuansai.
„Nėra 10 punktų, kad būtų galima pasiruošti. Esame su labai skirtingomis patirtimis. Gimdymui didžiulę įtaką turi pačios mamos gimimo aplinkybės. Tuo metu žmogus susiduria su išoriniu pasauliu, jo smegenyse įsirašo daugybė naujos informacijos, formuojasi daugybė naujų neuronų tinklų. Ir jo gebėjimas priimti informaciją yra kitoks nei mūsų. Tai nėra pasakymas žodžiu, kad tau viskas gerai.
Jeigu kūdikio patirtis yra trauminė, ji su juo lieka visą gyvenimą. Ir jeigu moteris traumos nereflektavo, nežino, kad ją turi, tai atsiliepia ir gimdymui. Kaip bebūtų keista, jeigu vyras dalyvauja gimdyme, jo trauminė patirtis irgi daro įtaką vaiko gimimui“, – sako Dulų asociacijos pirmininkė, pažymėdama, kad kalbant apie gerą pasiruošimą, šie momentai yra labai svarbūs.
L.Gabrijolavičienė taip pat pastebi, kad visuomenėje gajus klaidingas įsitikinimas esą dulos moteris lydi gimdyti tik namuose. Jos teigimu, tai nėra tiesa.
„Lydime moteris ten, kur jos pasirenka būti“, – sako ji.
Praėjusiais metais mirė pusantro šimto kūdikių
Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais šalyje negyvagimių arba iki 6 dienų išgyvenusių kūdikių atvejų buvo 153 – 73 berniukai ir 80 mergaičių. Daugiausia mirčių buvo dėl perinatalinio laikotarpio ligų, intrauterinės hipoksijos ir vaisiaus asfiksijos, taip pat įgimtų formavimosi ydų.
Instituto duomenimis, praėjusiais metais buvo užfiksuotos 3 su gimdymo priežastimis susijusių moterų mirtys. Po 2 – 2016 m. ir 2017 m. Pasak Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovės Sandros Mekšriūnaitės, 1 moteris mirė namuose, 6 – ligoninėje.
„Mirusių moterų mirties priežastys: sunki preeklampsija, eklampsija gimdant, priešlaikinė placentos atšoka, embolija amniono skysčiu ir įvairios motinos ligos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ar laikotarpį po gimdymo“, – teigė ji.
