Naujosios šeimynos gyvena butuose, vaikai lanko darželius ir mokyklas, kartu su globėjais tvarkosi, gamina maistą, mokosi savarankiškumo, dalyvauja bendruomenės šventėse. Taip jau gyvena dalis Vilniaus vaikų, kuriems reikia globos, o po metų ar kelerių turėtų gyventi ir kiti, šiuo metu laiką leidžiantys savivaldybei pavaldžiose įstaigose.
Pedofilijos ir prostitucijos istorijos
Vilniaus savivaldybė ruošiasi jau kitą savaitę svarstyti Vaikų globos sistemos pertvarkos 2015–2020 metų veiksmų planą. Toks planas sostinei būtinas, nes visoje Lietuvoje pradėta reforma vaikų globos sistemoje. Pokyčius paskatino visą Lietuvą sukrėtusios istorijos.
Viena iš jų – Švėkšnos specialiojo ugdymo centre. Sausį į viešumą iškilo skandalas: nepilnametės mergaitės pardavinėjo jaunesnes savo bendramoksles seksualinių nuotykių norintiems vyrams. O suaugę vyrai, susigundę tokiais siūlymais, važiavo į šį miestelį iš visos Lietuvos, kelio tam užkirsti negalėjo nei centro darbuotojai, nei teisėsauga.
Kita sukrečianti istorija nutiko Viešvilės vaikų globos namuose. Šios įstaigos direktorius Algimantas Liaudaitis kaltinamas jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimu, seksualiniu priekabiavimu, pornografinio turinio dalyko demonstravimu bei vaiko įtraukimu girtauti.
Šios ir kitos panašios istorijos šiurpina Lietuvą. Todėl tuoj po skandalo Švėkšnoje garsiai imta šaukti, kad tokių ir panašių globos įstaigų Lietuvoje neturėtų būti. Šalies vadovai vienas per kitą kalbėjo, kad vaikai privalo augti jeigu ne šeimose, tai bent šeimynose – turėdami artimus žmonės, siaurame šeimos rate, mokydamiesi savarankiškam gyvenimui būtinų dalykų.
Keturios globos įstaigos, 140 vaikų
Vilnius tvirtina pertvarką pradėjęs nelaukdamas aukštesnių institucijų nurodymų. Savivaldybė yra keturių vaikų globos įstaigų steigėja, jose gyvena apie 140 vaikų. Dar 6 globos namus Vilniuje turi nevyriausybinės organizacijos, čia auga apie 180 vaikų. Skaičiuojama, kad iš viso šiuo metu sostinėje yra apie 330 tėvų globos netekusių nepilnamečių.
Man visam gyvenimui įstrigo vienos mergaitės, pradinukės, pasakymas: mano teta gyvena bute ir aš kartais nueinu pas ją į svečius, aš irgi norėčiau taip gyventi. Įsivaizduokite – vaikai taip net nėra gyvenę, – kalbėjo R.Laiconienė.
„Tokių kaip savivaldybės globos namų iš viso nebeliks. Vaikai gyvens šeimynose. Jie gaus visą paketą socialinių paslaugų. Kūdikių namų (Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai – red. past.), galima sakyti, irgi nelieka, kūdikiai irgi pateks į šeimynas, jeigu tik leis tai padaryti jų fizinės galimybės, atsiras profesionalių globėjų tinklas, o patys kūdikių namai taps paslaugų centru“, – apie permainas vaikų socialinės globos srityje pasakojo Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Paslaugos dabartiniuose kūdikių namuose bus tokios, kokių dabar trūksta – ankstyvoji vaikų reabilitacija, kineziterapija, tai, kas reikalinga negalią turintiems, silpnos sveikatos vaikams. Tai bus tiek sveikatos, tiek socialines paslaugas teikianti įstaiga, joje bus ir tokia neįprastai skambanti, bet labai reikalinga ne vienai šeimai atokvėpio paslauga. Specialistai leis įtėviams ar net ir tėvams čia dienai ar kelioms palikti savo negalią turinčias atžalas.
Reforma prasidėjo
Žolyno vaikų socialinės globos namus pertvarka palietė dar pernai. Kaip sako Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė, niekas nelaukė jokių strategijų ar ministerijos paliepimų, tiesiog imtasi skaidyti globos namus, kelti vaikus į šeimynas.
„Tikrai sėkmingai tas vyksta, vaikams yra gyventi gerai. Žinoma, ir vaikų atsiklausėme, ar jie nori gyventi kaip visi žmonės, namuose, bute. Man visam gyvenimui įstrigo vienos mergaitės, pradinukės, pasakymas: mano teta gyvena bute ir aš kartais nueinu pas ją į svečius, aš irgi norėčiau taip gyventi. Įsivaizduokite – vaikai taip net nėra gyvenę. Juk taip gyvendami jie pajunta bendrystę, bendruomenės svarbą, atsiranda kiemo šventės“, – kalbėjo R.Laiconienė.
Į šeimynas skirstomi tie vaikai, kuriems globos reikia dabar. Ateityje bus stengiamasi vaikams, paimtiems iš šeimų, iš karto rasti tikrus namus. Naujosiose šeimynose gali gyventi iki 12 vaikų.
Pagalba ir prieš, ir po įvaikinimo
Skambučių centras, globėjų ir įtėvių paieška, jų mokymai, konsultacijos, psichologų pagalba, jeigu prireikia, gerųjų pavyzdžių viešinimas – visa parama ne tik iki įvaikinimo, bet ir vėliau, – sakė G.Paluckas.
Pertvarkos planas leis kurti ir tai, ko iki šiol vaikų globos sistemoje nebuvo. Pirmiausia tai – globėjų tarnyba, kuri rinks informaciją ir tieks paslaugas globėjams.
„Skambučių centras, globėjų ir įtėvių paieška, jų mokymai, konsultacijos, psichologų pagalba, jeigu prireikia, gerųjų pavyzdžių viešinimas – visa parama ne tik iki įvaikinimo, bet ir vėliau. Kitas dalykas – teritoriniai šeimos paramos centrai, kurių operatoriai yra nevyriausybinės organizacijos, o finansavimas skirstomas per savivaldybę. Tai bus vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas, šeimos asistentas, kuriems reikia, tėvystės mokymo programos ir pan.“, – būsimąsias naujoves pristatinėjo G.Paluckas.
Taip pat ketinama įkurti du intensyvios pagalbos centrus – viename lankysis vaikai nuo 6 iki 12 metų, antrajame – vyresni, iki 16 metų. Pasak G.Palucko, tai bus įstaiga, gelbėsianti šiuos vaikus nuo socializacijos centrų.
Naujoji programa sudėliota trejiems metams. Kai kurie jos punktai jau įgyvendinami, dalis naujų institucijų pradės veikti kitąmet.
