Remiantis policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nuo 2015 m. sausio 1 dienos iki dabar Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas užregistravo 179 pranešimus apie grafičių piešimo atvejus Vilniaus apskrityje, 29 iš jų pradėti ikiteisminiai tyrimai, 8 tęsiami šiuo metu.
Už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadarius nukentėjusiam žymios žalos, asmuo užsitraukia baudą nuo 28 iki 86 eurų. Už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą skiriama bauda iki 579 eurų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas teigia, kad problema egzistuoja ir turi būti sprendžiama, nes vandalizmo mastas išlieka toks, koks buvo anksčiau. Specialistas teigia, kad šiuo metu yra kuriama darbo grupė, kuri užsiims kova su pažeidėjais, išpaišančiais sienas neleistinose vietose, bus teikiami siūlymai, kaip spręsti problemą.
Būtina šviesti ir informuoti asmenis, kokios baudos jų laukia už administracinius pažeidimus.
„Būtina šviesti ir informuoti asmenis, kokios baudos jų laukia už administracinius pažeidimus. Svarbiausia yra sukurti tinkamas atgrasymo priemones, kurios priverstų grafičio meno atstovus pagalvoti, ar verta pažeisti įstatymą ir už tai mokėti solidžią baudą“, – sako G.Leperskas.
Kompanijos „Myliu Panda graffiti“ bei „street art“ eskizų konkurso komisijos narys Edgaras Guršnys įsitikinęs, kad Lietuvoje grafičių vandalizmo atvejų nemažėja dėl to, kad nėra sukurta pakankamai vietų, kur būtų galima užsiimti gatvės menu. „Menininkai paprasčiausiai neturi galimybės realizuoti savęs, todėl naktimis išeina į gatves ir protestuoja piešdami nelegaliose vietose. Jei būtų sukurta daugiau erdvių, kur grafičiai nebūtų draudžiami, vandalizmo atvejų turėtų smarkiai sumažėti“, – sako gatvės meno atstovas.
Administracinės veiklos skyriaus vedėjas teigia, kad šiuo metu Vilniuje veikia 6 vietos, kur legaliai galima piešti grafičius, tam nereikia jokių leidimų, tačiau pažeidėjų jos nedomina. „Vargu, ar verta kurti daugiau tokių vietų, nes nepastebėjome, kad būtų akivaizdūs pokyčiai. Kyla klausimas, ar išvis jų reikia“, – svarsto G.Leperskas.
Menininkai paprasčiausiai neturi galimybės realizuoti savęs, todėl naktimis išeina į gatves ir protestuoja piešdami nelegaliose vietose.
Anot specialisto, daugelis užsienio valstybių susiduria su nelegaliais grafičiais ant pastatų sienų, Lietuva nėra išimtis. Vis dėlto yra šalių, kurioms šią problemą spręsti sekasi geriau. Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikia Australiją, kurioje buvo sėkmingai sumažintas pažeidėjų skaičius. Šalis pradėjo stebėti vietas, kuriose dažniausiai atsirasdavo neleistinų piešinių, tose miesto dalyse įtaisė kameras, stengėsi, kuo greičiau uždažyti išpašytas vietas, tam, kad nekiltų noras vėl kartoti pažeidimą.
„Lietuva stengiasi sekti Australijos pavyzdžiu, tačiau mūsų šalies finansiniai pajėgumai yra visai kitokie, todėl pagal turimas galimybes bus siekiama statyti vaizdo stebėjimo kameras ten, kur fiksuojama daugiausiai pažeidimų, didinti naktinių patrulių skaičių, kurie susektų pažeidėjus“, – problemos sprendimo būdus vardina administracinės veiklos skyriaus vedėjas.
E. Guršnys pastebi, kad per 10 metų gatvės meno populiarumas didėja, tačiau vis dar trūksta renginių, festivalių, kurie keistų požiūrį į grafičių meną. „Šiuo metu visi gatvės piešiniai laikomi vandalizmu, nėra išskiriami meninę vertę turintys piešiniai, daugelis gatvės meną laiko terlionėmis ant sienų, kurios darko miesto vaizdą. Užsienyje žmonės laikosi kitokios nuomonės, organizuojami mokymai, rašomos knygos, renginių netrūksta“, – teigia grafičių meistras.
Gatvės meno atstovas tikina, kad grafičiai yra savita meno šaka, kur akcentuojama saviraiškos, minčių ir idėjų laisvė. „Visą šio meno grožį sudaro raidės, papuoštos įvairiais elementais. Kartais tie piešiniai turi politinę socialinę reikšmę, priverčia žmones susimąstyti ir atkreipti dėmesį į aktualias problemas“, – pasakoja E.Guršnys.
