Darbo grupėje paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje sukūrimo darbams organizuoti dirbsiantis Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis 15min sakė, kad bandoma gaivinti paminklo idėją.
„Tai yra tiek Vyriausybės kanceliarijos, savivaldybės, prezidentūros bendra nuostata, kad turėtume ir Antanui Smetonai tinkamą pagarbą atiduoti. Tuo labiau, kad šie metai yra A.Smetonos metai“, – kalbėjo D.Matulionis.
Antano Smetonos istoriją galite paskaityti čia: A.Smetona – mitais ir propaganda apgaubtas prezidentas, kurio nesugebėjome įvertinti.
Akcentavo G.Nausėda
Šiemet rugpjūčio 10 dieną minėtos 145-osios A.Smetonos gimimo metinės. Tądien Ukmergės rajone, Užulėnyje, prie buvusios mokyklos, o dabar muziejaus, atidengtas paminklas prezidentui. Iškilmėse dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda, savo kalboje pabrėžęs, kad pirmojo šalies vadovo A.Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir Vilniuje.
„Vilniuje daug kas turėtų būti įamžinta. Kaip žinote, neatsirado vietos Vyčiui, neatsiranda vietos A.Smetonai, bet negaliu pasakyti, kad viskas yra taip blogai, nes atsirado puikus paminklas J.Basanavičiui. Manau, kad tai buvo puiki iniciatyva ir savo inauguracijos dieną aš pasirinkau pirmąjį vizitą būtent atsistoti ir paminėti mintyse mūsų patriarchą prie jo paminklo“, – tąkart kalbėjo šalies vadovas, pabrėždamas, kad „viskas dar priešakyje ir tų reikšmingų atminties ženklų bei simbolių bus palikta gerokai daugiau, tai – mūsų kartos įsipareigojimas“.
Ten pat dalyvavęs istorikas Algimantas Kasparavičius teigė, kad Vilniuje iki šiol stinga prezidento deramo įvertinimo.
„Šiuolaikinė Lietuva išlieka turbūt visoje Europoje unikali, nes savo sostinėje neturi deramo atminties įvertinimo pirmajam prezidentui ir paminklo nežinomam kariui, prie kurio galėtų atiduoti pagarbą užsienio valstybių prezidentai. Tai yra du tiesiogiai susiję momentai, kurie visam pasauliui liudytų, kad čia buvo, yra ir bus mūsų sostinė“, – BNS sakė istorikas Algimantas Kasparavičius, pabrėždamas, kad A.Smetona yra viena svarbiausių praėjusio amžiaus pirmos pusės Lietuvos politinių figūrų, be kurios greičiausiai nebūtų įsivaizduojamas ir valstybingumo atkūrimas 1990-aisiais.
Vietos kol kas nerado
D.Matulionio teigimu, šalia J.Basanavičiaus A.Smetona bent jau pirmajame laikotarpyje, kai buvo kuriama Nepriklausoma Lietuva, nusipelno lygiavertės pagarbos. Todėl turėtų ta pagarba ir būti parodyta ne tik Kaune, bet ir Vilniuje.
Darbo grupė dar tik planuoja pradėti darbus, o kada bus kokie nors sprendimai, esą nėra aišku. „Būtų buvę gerai, jeigu sprendimą dėl paminklo būtume priėmę jau šiais metais, nes tai pirmojo prezidento metai. Tai nepavyko. Bandėme išspręsti klausimą dėl palaikų perkėlimo, bet irgi nepavyko dėl giminių nesutikimo“, – sakė Vyriausybės vicekancleris.
Vilniaus savivaldybė, pasak D.Matulionio, jau galvoja apie galimas vietas paminklui, su jos atstovais apie tai kalbėta neformaliai. Anksčiau minėta, kad ta vieta galėtų būti Odminių skveras, tačiau dėl jo abejojama.
Dar pavasarį Vilniaus savivaldybė laikėsi nuostatos, kad diskusijos dėl paminklo A.Smetonai šiuo metu nevyksta, nors galbūt ir galėtų. Tačiau esą per pastaruosius kelerius metus Vilniuje atsirado du svarbūs Lietuvos valstybei paminklai – J.Basanavičiui ir broliams Petrui, Jonui bei Antanui Vileišiams.
Būtų buvę gerai, jeigu sprendimą dėl paminklo būtume priėmę jau šiais metais, nes tai pirmojo prezidento metai. Tai nepavyko.
Įamžinti ryžtą be Vilniaus nenurimti
Meras Remigijus Šimašius neišsižada anksčiau sakytų žodžių, kad įamžinti A.Smetoną Vilniuje reikėtų labiau, tačiau apie paminklo formą, ar tai būtų vien prezidento, ar visos tarpukario Lietuvos ryžto neapleisti Vilniaus pagerbimas, reikėtų daugiau diskusijų.
„Kaip dar rugpjūtį esu rašęs laiške prezidentui istorinės atminties tema, atminties politika turėtų būti vykdoma sistemiškai, gerai apsvarsčius visus tokio įamžinimo aspektus, kad vėliau netektų taisyti klaidų ir kad labiausiai paminėti būtų verčiausi asmenys, įvykiai ar vertybės.
Nors prezidentas A.Smetona Vilniuje jau pagerbtas gatvės pavadinimu bei atminimo lenta, vis dėlto galėtų būti įamžintas ir labiau – galimas tokio atminimo akcentas, jog pats prezidentas A.Smetona ypač daug prisidėjo, kad Lietuva niekada neužmirštų, jog jos istorinė ir tikroji sostinė yra Vilnius. Galbūt vertėtų įamžinti visos tarpukario Lietuvos ryžtą neapleisti Vilniaus, pasireiškusį garsiuoju šūkiu „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Kita vertus, dėl paminklo formos, kaip vaizduoti, reikėtų platesnės diskusijos“ , – teigė R.Šimašius.
Galbūt vertėtų įamžinti visos tarpukario Lietuvos ryžtą neapleisti Vilniaus, pasireiškusį garsiuoju šūkiu „Mes be Vilniaus nenurimsim“.
2018 metų vasarį, prieš pat Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius 15min sakė, kad A.Smetona ir jo politika gali sukelti prieštaringų jausmų, kurie „disonuoja su Vilniaus dvasia“.
„Aš asmeniškai niekada nekėliau sau tikslo, kad A.Smetona atsirastų Vilniuje. Nemanau, kad tai būtų gera idėja. Jonas Basanavičius – tautos patriarchas, turi būti pažymėtas. Vileišių idėja yra labai svarbu, kad įgyvendinta [...]. O A.Smetona – gal Kaune, gal kur kitur, bet Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas. Aš A.Smetonos paminklo fanas tikrai nesu“, – kalbėjo R.Šimašius.
Remti siūlė išeiviai
Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje šių metų kovo pradžioje išplatino kreipimąsi prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, premjerui Sauliui Skverneliui ir Vilniaus miesto merui, kuriame ragino prisiminti idėją pastatyti paminklą prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje. Kreipimesi primenama, kad 2015 m. patvirtintoje Atkurtos valstybės 100-mečio programoje buvo numatyta pastatyti paminklą Odminių skvere, bet „projektas nerealizuotas pritrūkus lėšų ar bijantis politinių ginčų“.
„Šį kartą siūlytume savo iniciatyvą, nes prezidento Antano Smetonos vardas išeivijoje simbolizuoja Lietuvos Respubliką ir pirmąjį, sunkiausią valstybės kūrimosi etapą. Požiūris į Pirmąjį prezidentą išeivijoje daug nuosaikesnis nei Lietuvoje, ir prie jo paminklo mielai prisidėtų dauguma išeivijos Amerikoje organizacijų, daug išeivių. Toks paminklas Vilniuje būtinas, nes sostinėje (dėl jos istorinio likimo) akivaizdžiai trūksta Lietuvos valstybę simbolizuojančių akcentų“, – buvo rašoma kreipimesi, kurį publikavo laikraštis „Čikagos aidas“.
A.Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
