Ji nuimta apie 16.20 val., teritoriją aplink aptvėrus tvora. Šalia susirinkę keliolika protestuotojų ją nuimant skandavo „gėda“, „vatnikai“, „okupantai“, „bolševikai“, „rašistai“, kitas panašias skanduotes.
Gedimino prospektu taip pat žygiavo eisena 1941-ųjų metų birželio 23-iosios sukilimui paminėti, joje dalyvauja keliasdešimt žmonių. Jie nešini Lietuvos vėliavomis, sukilimo simbolika.
Įvykio vietoje budi keli policijos ekipažai.
Pripažįsta savivalę
„Šita istorija prasidėjo gražiai ir civilizuotai. Vertindami K.Škirpos nuopelnus Lietuvai įsigijome lentą ir prašėme Vilniaus miesto savivaldybės, kad būtų leista pakabinti“, – prieš pat lentos nuėmimą portalui 15min teigė V.Radžvilas.
Pulkininkas buvęs 1941 m. birželio sukilimo svarbiausias organizatorius, todėl esą svarbu įamžinti jo atminimą.
„Puikiai suprantame, kad grynai formaliai lenta buvo pakabinta be leidimo, – pripažino pašnekovas. – Bet toks politinis gyvenimas, kad, jei problemos neįmanoma išspręsti civilizuotomis teisinėmis priemonėmis, o ji spręstina… Sąjūdyje mes taip spręsdavome. Sovietų valdžia tai vadino savivaliavimu. Supratome, kad, jei tokios savivalės nebus, liks ta pelkė.“
V.Radžvilas tikino, kad K.Škirpos atminimo įamžinimo siekiantys žmonės yra „absoliučiai atviri dialogui ir su sostinės, ir su Lietuvos valdžia“. „Gaila, kad, užuot ėjusi į dialogą, sostinės valdžia sugebėjo slapta atsiųsti „Grindos“ darbuotojus, kurie pradėjo be jokio leidimo, be jokių dokumentų tiesiog plėšti ir naikinti lentą, todėl natūralu, kad ją ginsime“, – įspėjo jis.
Pasak jo, nukabinti lentą atvykę pareigūnai ir „Grindos“ darbuotojai parodė nepagrįstus dokumentus.
„Buvo parodytas dokumentas, kuriame nėra jokio vykdomojo sprendimo. Tiesiog teismo nuomonė, kuri nepratęsta kitais vykdomaisiais dokumentais. Dokumentas bedantis, iš esmės klastotė. Mums nepasakyta, kas davė šitą nurodymą“, – teigė V.Radžvilas.
Įvykio vietoje budėjo keli policijos ekipažai. Pasak V.Radžvilo, dalis protestavusiųjų nukentėjo nuo policijos pareigūnų veiksmų: „Buvo parversti ant žemės, jiems užlaužtos rankos, nors jie nieko iš tiesų nedarė.“
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai BNS policijos veiksmų nuimant K.Škirpos lentą nekomentavo, nurodė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.
Vilniaus miesto tarybos narys Almantas Stankūnas, kuris taip pat yra Nacionalinio susivienijimo atsakingasis sekretorius, po valdybos sprendimo pasirašęs prašymą pakabinti lentą, pasakojo, kad apie lentos nukabinimą pranešė „sąmoningi piliečiai“. Pamatęs, kad tai vyksta, jis kreipėsi į policiją ir pranešė, kad „vyksta svetimo turto gadinimas“.
Puikiai suprantame, kad grynai formaliai lenta buvo pakabinta be leidimo.
Pasak A.Stankūno, sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė buvo užtikrinusi, kad savaitgalį jokių veiksmų dėl lentos nebus imamasi. „Tai mes pasitikėjome politikės žodžiais“, – portalui 15min sakė jis.
Dar prieš lentos nuėmimą kalbintas tarybos narys tikino su bendraminčiais inicijuosiantis ilgalaikį piketą jai apsaugoti: „Budėsime dieną ir naktį.“
Po lentos nukabinimo A.Stankūnas teigė, kad partija sieks savo poziciją ginti teisiniu keliu.
„Pasitelksime advokatus, kad būtų įvertintos visos aplinkybės. Pareikalausime visų dokumentų ir šalia politinio vertinimo bus ir politinis vertinimas“, – žurnalistams sekmadienį sakė A.Stankūnas.
V.Benkuskas: dėl lentos savivaldybė kreipėsi į policiją
Sekmadienį Vilniaus centre nukėlus atminimo lentą K.Škirpai, sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad dėl Nacionalinio susivienijimo veiksmų jau kreiptasi į policiją.
„Kreipėmės į policiją, to paprašė ir Apeliacinio teismo administracija – įvertinti padarytą veiką. Šiuo atveju tikrai teisėsauga savo tyrimą atliks“, – BNS sekmadienio vakarą sakė V.Benkunskas.
„Tai buvo visiškai neteisėtas, sąmoningas, tyčinis veiksmas siekiant ne kažką pagerbti, ne parodyti kažkokį pagarbos ženklą, bet tiesiog pritraukti visuomenės dėmesį ir išreikšti savo pseudo-patriotizmą“, – opozicinės Vilniaus miesto savivaldybės partijos veiksmą komentavo meras.
„Šiuo atveju buvo visiškai spjauta į tas demokratinio ir civilizuoto elgesio taisykles, pabandyta įvesti savo tvarką“, – teigė V.Benkuskas.
„Demokratinėje valstybėje tokie veiksmai netoleruotini ir turi būti įvertinami griežčiausiu požiūriu“, – pridūrė jis.
Pasak sostinės mero, Nacionalinio susivienijimo atstovai reiškia pasipiktinimą „negirdint kitų argumentų, kad yra kitokių nuomonių dėl tokios lentos pakabinimo“.
Be to, anot jo, nepritarimą istorinės atminties įamžinimui ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato ne kartą yra išsakiusi ir pastatą valdanti Nacionalinė teismų administracija.
„Šiuo atveju ne viskas vyksta pagal kiekvieno individualaus politinio veikėjo norą arba supratimą, bet tam ir yra nustatytos taisyklės, kad išnagrinėjus visus klausimus priimami sprendimai. Patinka, ar nepatinka, bet jų visiems reikia laikytis. Šiuo atveju, priešingi veiksmai tik sąlygoja destrukciją, susipriešinimą“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Jo teigimu, Vilniaus mieste jau kelerius metus galioja „tikrai subalansuotos ir civilizuotos“ istorinės atminties įamžinimo taisyklės: „Kur prie vieno stalo gali susėsti ir diskutuoti skirtingų požiūrių žmonės, visuomenininkai.“
Žadėjo, kad savaitgalį nieko nebus
Atminimo lentą K.Škirpai Vilniaus centre, ant Vilniaus apygardos teismo pastato, penktadienį pakabino Nacionalinis susivienijimas. Tam savivaldybė leidimo neišdavė.
„Sekmadienį, taigi mokant viršvalandžius už tokį skubų ir svarbų darbą, viešosios tvarkos pareigūnai atvyko nukabinti K.Škirpos atminimo lentos. Daro tą be jokio teisinio pagrindo, aiškaus įsakančio dokumento, arba atsisako jį parodyti pareigūnams“, – sekmadienį feisbuke rašė vienas partijos lyderių, Vilniaus tarybos narys Vytautas Sinica.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Eglė Vancekvičė BNS patvirtino, kad šalinti lentos atvyko „Grindos“ darbuotojai.
Pasak V.Sinicos, dėl lentos nuėmimo Nacionalinis susivienijimas ketina kreiptis į prokuratūrą.
„Lenta priklauso Nacionaliniam susivienijimui, pastatas – Apeliaciniam teismui. Jeigu bus savavališkai nulupta nieko bendro neturinčios įstaigos („Grindos“ – BNS), tolesnis žingsnis, žinoma, bus kreipimasis į prokuratūrą“, – feisbuke rašė jis.
Kazys Škirpa yra prieštaringai vertinamas praėjusio amžiaus lietuvių diplomatas ir karininkas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K.Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K.Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Dėl aiškaus K.Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.
