Lenta nuimta nuo namo Vytauto gatvėje. Tyliai ir ramiai – niekas per daug nesipiktino šiuo veiksmu, bent jau proceso metu.
Nuėmė dėl turimos informacijos
Vilniaus savivaldybė pirmadienį išplatintame pranešime teigė, kad sprendimas priimtas remiantis turima informacija bei istoriniais šaltiniais, kurie įrodo, kad V.Valsiūnienė buvo užverbuota MGB (Valstybės saugumo ministerijoje, rus. Ministerstvo Gosudarstvenoj Bezopasnosti).
Būtent dėl šios veiklos bei poetės bendradarbiavimo su okupacine valdžia buvo išduoti rezistentai. V.Valsiūnienės agentūrinis pranešimas tiesiogiai sietinas su O.Lukauskaitės-Poškienės suėmimu 1946 m. kovą, o iš viso buvo suimta apie 40 su antisovietinio pasipriešinimo organizacija sietų žmonių.
Ilgus metus ši lentelė niekam netrukdė. Ji prisiminta tik po to, kai prieš savaitę, ankstyvą šeštadienio rytą, nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuspręsta nuimti J.Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą lentą. Tuomet kilęs didžiulis pasipiktinimas priminė ir apie tai, kad Vilniuje dar esama ne vienos dviprasmiškai vertintinos asmenybės įamžinančios lentelės.
Rašytojų sąjungos neklausė?
Rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė 15min teigė, kad šis klausimas – nebe naujiena: „Meras jau ne kartą sakė, kad neliks Valsiūnienei [lentos], neliks Cvirkos [paminklo], kaip žinot, jau kai kurių lentų neliko. Net nebežinau, ką čia komentuoti.“
Meras apie tai kalbėjo 15min studijoje, apie tai skaitykite ir pokalbio įrašą rasite čia: R.Šimašius po lentos generolui Vėtrai nuėmimo: neliks ir lentos V.Valsiūnienei, ir paminklo P.Cvirkai
Praėjo vos savaitė ir sprendimas priimtas. Kaip sako B.Jonuškaitė-Augustinienė, Rašytojų sąjungos pozicijos šiuo atveju klausta nebuvo.
„Jokios mūsų pozicijos niekas neklausė. Kaip žinot, mes rodėm ir rodom iniciatyvą, bandydami atkreipti dėmesį, kad savivaldybė diskutuotų šitais klausimais, kad kviestųsi specialistus, bet mes į savo raštus nesulaukėm jokio atsakymo, niekas mums neskambino, nesiteiravo, nieko nederino. Savivaldybė, manau, ir nenori kalbėtis. Jie daro savo sprendimus ir tiek. Kaip jie su visuomene nenori kalbėtis, taip ir su Rašytojų ar Dailininkų sąjungom nenori kalbėtis. Ir nenori girdėti jų nuomonės“, – kalbėjo Rašytojų sąjungos pirmininkė, Vilniaus valdymą pavadindama sovietiniu, ne europiniu.
Savivaldybės teigimu, sprendimą priėmė Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, sudaryta iš istorikų, politikų, miesto plėtros specialistų, dailininkų ir architektų sąjungų atstovų bei kt. Jai vadovauja su mero Remigijaus Šimašiaus komitetu į Vilniaus tarybą patekęs Gediminas Jaunius.
Svarstė po vilniečių laiško
Kaip situaciją komentavo mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas, sprendimas buvo priimtas gavus vilniečių laišką, kuriame atkreiptas dėmesys, kad tokia lenta kabo Žvėryne.
„Meras yra sakęs, kad tai yra tam tikra raudona linija, jeigu žmogus bendradarbiauja su bet kuriuo totalitariniu režimu ir griauna Lietuvos piliečių likimus – ar tai būtų sovietų, ar nacių režimai. Šitų žmonių pagarbos ženklams nėra vietos Vilniuje. Tokia mero pozicija“, – sakė mero patarėjas.
Pastaruoju metu sprendimų dėl dviprasmiškai vertinamų asmenybių Vilniuje priimtas ne vienas. Į Trispalvės pakeistas Kazio Škirpos alėjos pavadinimas, nuimta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, dabar – lentelė V.Valsiūnienei. Eilėje laukia ir paminklas Petrui Cvirkai, kurį R.Šimašius kartu su koalicijos kolegomis Vilniaus taryboje yra nusprendę nukelti.
„Politinis sprendimas yra, tik kelias ilgesnis, nes paminklas saugomas valstybės, jis yra įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą, todėl savivaldybė artimiausiu metu kreipsis į Kultūros paveldo departamentą prašydama patikslinti to paminklo vertingąsias savybes. Tai reiškia, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar paminklas saugomas su postamentu, be jo, kokios galimybės jį nukelti. Ir reikėtų apsispręsti, ar tvarkome visą skverą“, – teigė mero patarėjas A.Zubriakovas.
Bendradarbiavo iki mirties
V.Valsiūnienė iki sovietų okupacijos buvo mokytoja, dalyvavo Lietuvos skautų sąjungos veikloje, buvo Tautininkų sąjungos narė. Po sovietų okupacijos poetė, kaip tautininkų partijos narė, sovietų buvo priskirta suimtinų asmenų kategorijai ir 1941 m. birželio 15 d. buvo suimta bei įkalinta lageryje Krasnojarsko srityje. 1942 m. V.Valsiūnienė iš lagerio buvo paleista, jos bylos tyrimas nutrauktas.
Remiantis LGGRTC paviešintu archyvinių agentų registracijos žurnalu, V.Valsiūnienė tuo metu buvo užverbuota, buvo vadinama slapyvardžiu „Oras“. V.Valsiūnienė agentūriniam tinklui priklausė iki mirties 1955 m. Kaip poetė šiuo metu ji jau mažai kam žinoma.
