Sostinės Šilo, Viršupio ir Filaretų gatvių miškingoje zonoje, Pavilnių regioninio parko teritorijoje, specialistai aptiko medžių kenkėjų: kinivarpoms priskiriamą vabaliuką – viršūninį žievėgraužį. Vos apie 3 mm dydžio kenkėjas gali pridaryti daug problemų. Todėl pakenktus medžius apžiūrėjo Gamtos tyrimų centro ir Valstybinės miškų tarnybos specialistai ir rekomendavo savivaldybei kuo skubiau iškirsti pažeistus medžius, juos susmulkinti, o šakas sudeginti. Dėl suaktyvėjusios kenkėjo veiklos teritorijoje numatyta skubiai pašalinti apie 10 arų pažeistus medynus.
Tai 15min patvirtino Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio miškininkas Šarūnas Bazys, parodęs, kurioje vietoje kirtimai numatyti. Pušys kol kas žalios, tačiau tose vietose, kur žievė plonesnė, nesunku įžiūrėti kinivarpų pėdsakus – mažas skylutes.
„Visus artimiausių namų gyventojus įspėjome, kad pušis pjausime, visi žino, pats kalbėjausi“, – tikino Š.Bazys.
Gyvena, kur žievė plona
Tiems, kurių galbūt Š.Bazys neaplankė ar jie negyvena šalia numatomos kirtavietės, netikėtai pamačius medkirčius nereikėtų piktintis.
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas 15min teigė, kad paprasčiausiai nėra kitos išeitis. Jeigu dabar nebus iškirsti tie 10 arų miško, vėliau gali tekti paaukoti kur kas daugiau brandžių pušų.
„Viršūninis žievėgraužis vystosi po gyvų pušų žieve. Medį užpuola didelė gausa jų. Vienas vabaliukas ar kelios dešimtys jų medžiui nepavojingos, bet jie turi tokią savybę, kad signalizuoja savo gentainiams ir susirenka jų didžiulė gausa, apnikdamos tinkamą medį – pasilpusį, sugebantį mažiau sakų išskirti. Keli tūkstančiai tų vabaliukų įsikuria šakose, viršūnėse, kur žievė plona. Išgraužia takus ir šakos, viršūnės džiūsta. Vienoje vietoje paprastai užpuolama keliolika medžių“, – apie šio vabaliuko pavojingumą pasakojo V.Vasiliauskas.
Pakenkė sausra
Viršūninių žievėgraužių aptikti galima visada, tačiau pernai Lietuvoje užfiksuota stichinė sausra jiems gerokai palengvino veisimąsi.
„Medžiai negalėjo tiek pakelti iš dirvos drėgmės į lajas, kiek medis sugeba išgarinti, todėl šiek tiek pavyto. Todėl blogesnėje vietoje augantys medžiai, kur mažiau drėgmės, arba yra pažeisti kitų problemų, pasidaro neatsparūs. Šioje Vilniaus vietoje dalis pušų šaknų yra papuvę, tai kita liga, bet medis, neturėdamas dalies šaknų, ir drėgmės gali paimti mažiau“, – aiškino miškų specialistas.
Šie vabaliukai išsiskiria ir tuo, kad per metus išsivysto net dvi kartos, tad plinta jie sparčiai: „Kodėl reikia kirsti tas pušis Vilniaus savivaldybėje? Nes dalis suaugusių naujos kartos išsivysčiusių vabalų žiemoja medžiuose, kita dalis išsibarsto miško paklodėje, po samanomis. Jeigu mes iškirsime, išvešime medieną, šakas, kur žievėgraužiai žiemoja, susmulkinsime arba sudeginsime, didelę dalį sunaikinsime tų vabalų, kurie galėtų pavasarį naujus medžius užpulti.“
Keli tūkstančiai tų vabaliukų įsikuria šakose, viršūnėse, kur žievė plona. Išgraužia takus ir šakos, viršūnės džiūsta, – sakė V.Vasiliauskas.
Šiuo metu kertamų pušų mediena dar yra tinkama perdirbimui, ji yra beveik tokia, kaip visiškai sveikų medžių. Bet jeigu nebus suskubta, medžiai pradės džiūti.
Kirs, kol vabaliukai snaudžia
„Dabar yra ypatingai geras laikas šiems kirtimams, nes turime daugiau laiko iki orų atšilimo, kol tie vabaliukai snaudžia. Vasarą tą reikės daryti labai staigiai – pastebėjus džiūstančią pušį, kuri tamsėja ir ruduoja, reikės tą padaryti per dvi-tris savaites, o žiemą iki atšilimo“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Miškininkas taip pat paminėjo, kad Baltarusijoje ir Lenkijoje šalia sienos su Lietuva jau ne pirmus metus pastebimi dideli plotai su džiūstančiomis pušimis. Todėl ir Lietuvoje kirtimų reikės daugiau. O būtent nupjauti šių kenkėjų pažeistą medį yra vienintelė išeitis apsaugoti gretimas pušis.
„Jokių purškimų ar kitokių dalykų negalima, nes būtų ypatingai nuodijama gamta, o jeigu vabaliukas palindo po žieve, jo tie nuodai ir nepasieks. Todėl yra tik kirtimai laiku ir tos medienos išvežimas. Tik labai svarbu sutvarkyti ir pačias ploniausias šakeles, nes jose ir gyvena šis vabalėlis“, – aiškino Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas.
Vilniuje šie kirtimai numatyti kitą savaitę. Vėliau vis tiek teks stebėti miškus šalia šių plotų, kadangi tikimybė, jog viršūninis žievėgraužis išplitęs, labai didelė.
Vilniaus savivaldybė žada, kad šioje vietoje miškas bus atsodintas.