Už tokį siūlymą balsavo 28 politikai, 15 buvo prieš.
Kaip nurodė savivaldybė, maisto atliekų rūšiavimas vyks keliais etapais – nuo 2024-ųjų sausio išrūšiuotas maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose reikės mesti į bendrus mišrių atliekų konteinerius.
Iki šiol sostinėje yra rūšiuojamos plastikinės, popierinės, metalinės, stiklinės pakuotės ir antrinės žaliavos.
Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų atliekų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami. Anot savivaldybės, ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.
„Šie pasikeitimai palies didelę dalį Vilniaus namų ūkių, tad juos įvedame palaipsniui, suprasdami, kad prireiks laiko su jais susipažinti bei susiformuoti naujiems vilniečių įpročiams“, – pranešime cituojamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
„Pokyčius įgyvendinant etapais, išvengsime ženklaus atliekų surinkimo ir tvarkymo kainų padidėjimo, kurį lemtų papildomų maisto atliekų konteinerių aptarnavimas. Prie šių konteinerių naudojimo pereisime ateityje, kai tik bus pasiekta kritinė maisto atliekas rūšiuojančių gyventojų masė“, – teigė jis.
Anot sostinės administracijos vadovo, Vilniuje pasirinktas maisto atliekų tvarkymo modelis pasiteisino ne tik Skandinavijos šalyse, bet ir Lietuvoje – bandomojo projekto metu tokiu būdu maisto atliekas nuo šių metų gegužės pradėjo rūšiuoti Ukmergės gyventojai.
Nuo šių metų gruodžio Vilniaus gyventojams planuojama dalinti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartinius maišelius iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpos kibirėlius.
Į juos bus galima patogiai įdėti oranžinius maišelius ir taip namuose atskirai kaupti maisto atliekas, vėliau kartu su maišeliu išmetant jas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė sakė, kad kol kas nėra aišku, kiek savivaldybės lėšų prireiks naujai rūšiavimo tvarkai.
„Septynių litrų kibirėlius savivaldybė įsigyja dotacijos pagrindu, todėl prisidėti reikėtų tik 15 proc. tokių kibirėlių įsigijimo vertės“, – BNS kalbėjo ji.
„Tiek, kiek mes buvome skaičiavę, jau dabar matome, kad jie (kaštai – BNS) yra mažesni, nes tiekėjai siūlo geresnes kainas, mes žiūrime, kur optimizuotis ir kur nusipirkti tas pačias priemones išleidžiant mažiau“, – pridūrė E. Bernotavičienė.
Kaip nurodo savivaldybė, atskirai tvarkyti maisto atliekas nuo 2024 metų Lietuvos savivaldybes įpareigoja Lietuvos teisės aktai, o šiuos pokyčius visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares paskatino įgyvendinti ES direktyva.
Maisto atliekų atskyrimas nuo bendro srauto leidžia padidinti bendrą atliekų perdirbimo efektyvumą, tausoti gamtos išteklius, sumažinti maisto švaistymą bei išnaudoti maisto atliekų antrinio panaudojimo potencialą.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius tvirtina, kad maisto atliekų atskyrimas svarbus aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais.
„Atskirai surenkant, tvarkant maisto atliekas, panaudojamas jų potencialas ir taupomi ištekliai. Maisto atliekos yra natūrali trąša, žaliava ir gali būti naudojamos energijos iš išsiskiriančių biodujų arba komposto gamybai. Be to, atskyrus maisto atliekas nuo kitų, jomis neužteršiamos į srautą patenkančios mišrios komunalinės atliekos – tai didina likusių atliekų efektyvaus perdirbimo galimybes“, – sakė T. Vaitkevičius.
Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio bus galima atsiimti Vilniaus savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
„Dalinsime ten, kur žmonės yra ir arčiausiai jų, tai, visų pirma, visose oficialiose savivaldybėse vietose, lygiai taip pat važiuosime ir prie prekybos centrų, ir kitose patogiose vietose“, – BNS po posėdžio sakė A. Bužinskas.
Tikslias maisto atliekų tvarkymo priemonių dalinimo vietas ir kitą aktualią informaciją galima rasti interneto svetainėje atliekuetiketas.lt.
