Palyginus su ankstesniais metais, renovacijos paraiškų kiekis sostinėje išaugo kelis kartus. 2019 m. jas pateikė 45 daugiabučiai (25 iš jų parengė savivaldybės įstaiga), 2020 m. – 35 (10 iš jų – įstaigos teikimu), o pernai jų padaugėjo keturis kartus.
„Pagrindinė tokio proveržio priežastis – ambicija. Sostinėje renovacija iki šiol judėjo vėžlio greičiu ir tai miesto netenkino, todėl iškėlėme tikrai labai aukštus tikslus „Atnaujinkime miestą“ komandai. Galbūt kai kam tie tikslai netgi atrodė ne visai realūs, tačiau tinkamai sudėliojus vadybos mechanizmus ir surinkus užsidegusią komandą, jie buvo įgyvendinti su kaupu“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Sostinė lyderiauja
Iš viso Lietuvoje 2021 m. pateiktos 784 renovacijos paraiškos, kurių bendra vertė – apie 435 mln. eurų. Virš 100 mln. eurų – daugiau nei penktadalis visų numatytų valstybės lėšų, skirtų daugiabučių namų atnaujinimo finansavimui, tenka Vilniui.
Pasak „Atnaujinkime miestą“ direktorės Eglės Randytės, renovacijos projektų apimtys dramatiškai išaugo dėl kelių priežasčių:
„Pirmiausiai išskirčiau kokybišką komunikaciją ir tiesioginį dialogą su namų bendruomenėmis. Mūsų komanda nuo pandemijos pradžios susitiko su keliais šimtais daugiabučių namų bendruomenių. O pats nuotolinių susitikimų formatas leido jų kiekį padidinti keliasdešimčia kartų, todėl atsirado galimybė informacija tiesiogiai pasidalinti su daugiau žmonių, išsamiau atsakyti į rūpimus klausimus ir vystyti konstruktyvesnius pokalbius.“
Naudinga renovuoti kvartalus
E.Randytės teigimu, prie renovacijos populiarėjimo prisidėjo ir papildomos paskatos gyventojams. Savivaldybė jau dvejus metus tvarko kvartalus, kuriuose modernizuota daugiau nei 50 proc. namų – atnaujina kietąsias dangas, žaliąją zoną, įrengia suoliukus ir kitą infrastruktūrą, todėl vilniečiai noriau ryžtasi būsto atnaujinimui. Pernai Vilniuje sutvarkyta 13 tokių kaimynijų, kuriose įsikūrę 53 daugiabučiai namai ir maždaug 7500 vilniečių. Dar 5 kaimynijų tvarkymas perkeltas į šiuos metus.
Be to, „Atnaujinkime miestą“ direktorė pastebi, kad renovuoti daugiau daugiabučių namų vienu metu verta ir kitu tikslu. Masiškesni projektai įprastai sulaukia didesnių, ilgametę patirtį turinčių statybos bendrovių dėmesio. Įgyvendinant agreguotus projektus taip pat galima sumažinti statybos kaštus ir įgyvendinti bendrą architektūrinę viziją.
Auga susidomėjimas inovacijomis
„Pastebime, kad gyventojai vis dažniau domisi ne tik pagrindinėmis namo atnaujinimo priemonėmis, bet atkreipia dėmesį ir į sprendimų inovatyvumą. Paskutiniu metu auga susidomėjimas atsinaujinančiais energijos ištekliais. Įprastai tokie sprendiniai leidžia pasigaminti elektrą bendrosioms namo reikmėms: laiptinių apšvietimui, liftams“, – pabrėžia E.Randytė.
Vis dėlto, rečiau pasitaiko modernių architektūrinių sprendinių. Nors įrengti terasas, išplėsti balkonus ar kitaip pagerinti savo būsto kokybę teorinė galimybė yra, gyventojus gąsdina teisinės procedūros. Pasak „Atnaujinkime miestą“ vadovės, siekiant išplėsti galimus sprendinius ir bendras renovacijos galimybes, ateityje vertėtų svarstyti teisės aktų pakeitimus.
