Pasak savivaldybės administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės, šiuos objektus perimti Vilniui pasiūlyta prieš daugiau nei savaitę.
Po šio sprendimo savivaldybė turėtų valdyti visus komplekse planuojamus įkurti objektus.
„Stadioną iki 15 tūkst. vietų ir sporto muziejų, kuris taip pat buvo Vyriausybės institucijų idėja, Vyriausybė pasiūlė (...) perimti savivaldybei ir priskirti jai, kaip šeimininkui. Tačiau Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra ir kitos institucijos iš projekto neišeina, ir tai atsispindės bendrai rengiamoje bendradarbiavimo sutartyje“, – trečiadienį per savivaldybės tarybos posėdį pabrėžė A.Vaitkunskienė.
Anot jos, savivaldybių įsipareigojimai dalyvauti projekte bus apibrėžti šiuo metu rengiamoje bendradarbiavimo sutartyje, kurią Vyriausybė ketina svarstyti kitą savaitę.
Sostinės taryba sutiko, kad dėl objektų poreikio ir naudojimosi būtų priimtas Vyriausybės nutarimas, kad sutarties tarp viešojo ir privataus sektorių galiojimo metu būtų užtikrintos investicijos, eksploatavimo ir priežiūros finansavimas „valstybės biudžeto ir/ arba privataus partnerio lėšomis“. A.Vaitkunskienė pabrėžė, kad visų institucijų atsakomybės dar bus detalizuotos bendradarbiavimo sutartyje.
Pagal patvirtintą planą, stadionui lėšos bus skirtos iš valstybės biudžeto, tuo metu sporto muziejui be valstybės lėšų savivaldybė kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu ketina siekti ir europinio finansavimo.
Be kitų objektų, daugiafunkciniame centre turėtų būti įkurta 300 vietų ikimokyklinio ugdymo įstaiga, keturios futbolo aikštės, lengvosios atletikos stadionas, keturios sporto salės, keturios individualioms sporto šakoms pritaikytos erdvės, biblioteka, informacijos bei kultūros ir ugdymo veiklų centrai. Šie objektai turėtų būti įkurti už savivaldybės ir europines lėšas.
Dalis tarybos narių, tarp jų – ir valdančiosios koalicijos atstovai bei pats meras liberalas Remigijus Šimašius suabejojo, ar tai, jog Vyriausybė nusprendė perduoti stadiono ir sporto muziejaus valdymą, nėra signalas, kad Vyriausybė nenori dalyvauti nacionalinio stadiono projekte.
„Tai yra labai rimtas netikėjimas projekto sėkme (...), atkreipiu dėmesį, kad signalas mums pasiųstas labai rimtas ir reikia kažką daryti“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnas Mykolas Majauskas.
„Mes šį projektą priimame dėl partnerių pageidavimo. Be abejo, tai iškelia klausimą, ar partneris taip pat nori, kaip ir anksčiau norėjo, šio projekto – be abejo, tuos dalykus mes aiškinamės. Kviečiu visų jūsų palaikymo, kad Vyriausybė suprastų, kad šis objektas yra nacionalinės svarbos ir svarbu, kad jis būtų Vilniuje“, – ragino R.Šimašius.
Vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas posėdyje patikino, jog Vyriausybė trauktis iš projekto neketina.
„Nežinau, kokie signalai ar epizodai jums tai liudija, bet Vyriausybė tokių ketinimų neturi“, – sakė jis.
Investuos 79 milijonus
Taryba lapkričio pradžioje jau pritarė Nacionalinio stadiono koncesijos projektui, kuriuo planuojamos 79 mln. eurų investicijos. Sutartis tarp savivaldybės, valstybės ir privataus investuotojo būtų sudaroma 25 metams – iš jų trejus metus vyks komplekso statyba, 22 metus investuotojas jį prižiūrės ir po to perduos savivaldybei.
Vyriausybės atstovai anksčiau skelbė, kad galimybe tapti daugiafunkcinio komplekso operatoriumi domisi devynios užsienio bendrovės.
Stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
