Atnaujintą fontaną iškilmingai atidaryti ketinama ketvirtadienį. Tuomet didžiuliame kino ekrane bus rodoma Richardo Strausso opera „Salomėja“ su geriausia 2018-ųjų operos soliste Asmik Grigorian.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatą 1974-aisiais suprojektavo viena ryškiausių 1930-ųjų kartos architektė Elena Nijolė Bučiūtė.
Grindinio, fontano dangai, suoliukams, laiptams, teatro eksterjerui naudotas prabangus rausvasis granitas, atgabentas iš Ukrainos. Operos fontanas išsiskyrė modernumu, jo vandens čiurkšlės, kaip tuomet buvo įprasta kituose projektuose, nebuvo aukštos. Miesto landšafte siekta sukurti architektūrinius krioklius, teikiančius upės tėkmės efektą.
Rekonstruojant fontaną, atnaujintos granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, technologinė įranga. 1974-ųjų cirkuliacinis vandens siurblys, pagamintas pagal to meto technologijas, veikia iki šiol. Dabar taip pat gaminami kokybiški siurbliai, tačiau jie veikia po dešimt metų, bet ne 30–40 metų, todėl tai ypač retas atvejis.
Operos fontane įrengtas naujas vamzdynas, elektros instaliacija, vandens baseino hidroizoliacijos, filtravimo, vandens lygio kontrolės sistemos. Visa tai užkirs kelią fontane veistis bakterijoms, todėl vaikai jame galės saugiai maudytis ar žaisti. Taip pat fontane įrengta povandeninė spalvota šviesų instaliacija.
Atnaujinant fontaną suremontuotos ir granitinės atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną. Skaičiuojama, kad teatro prieigoms sutvarkyti prireikė apie 40 tūkst. šaligatvio plytelių, o atnaujinant atramines sienutes, panaudota apie 1 tūkst. granitinių plokščių.
Fontanui atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybė skyrė apie 300 tūkst. eurų, dar apie 240 tūkst. eurų – Operos ir baleto teatras.
Fontaną rekonstravo bendrovė „Poolservice.LT“.