Lietuvos, Lenkijos Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų Europos šalių filosofai, rašytojai, istorikai ir kiti intelektualinės minties lyderiai diskutuos konferencijoje „Mes – Europoje, ar Europa – be mūsų?”.
„Lapkričio 28 dieną Vilniuje įvyksiantis Rytų partnerystės politikų susitikimas gali tapti reikšmingu įvykiu, transformuojančiu situaciją Europoje, ypač rytinėje jos dalyje. Susitikime gali būti priimti sprendimai, turėsiantys didžiulės įtakos ne tik Europos Sąjungos rytinėms kaimynėms – Baltarusijai ir Ukrainai, bet ir senajai Europai, visų pirma, Lietuvai ir Lenkijai. Rytų Europos intelektualai visuomet buvo minties lyderiai, puoselėję vieningos Europos kultūros ir demokratijos idėjas. Šįkart šie žmonės susirenka svarbiai diskusijai Vilniuje“, – teigė prof. Alvydas Nikžentaitis, .Jerzy Giedroyc forumo valdybos pirmininkas.
Žymus lietuvių kilmės lenkų intelektualas Jerzy Giedroyc ir jo talkininkas Juliusz Mieroszewski, rytinėje Europos dalyje dar dominuojant komunizmui, suformulavo ypač aktualią politinę ULB (Ukraina, Lietuva, Baltarusija) doktriną, kurioje pabrėžė, jog be laisvų ir demokratiškų Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos valstybių nėra įmanoma laisva Lenkija. Jerzy Giedroyc vardu pavadintas Lietuvos ir Lenkijos intelektualų forumas ir ėmėsi Vilniuje organizuoti susitikimą Rytų partnerystės tema.
Prof. A.Nikžentaitis pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija šiandien yra laisvos demokratinės valstybės. Per paskutinį dvidešimtmetį šių šalių visuomenės daug pasiekė bendradarbiaudamos su kitais ES kraštais, ir ne vien tik ekonominėje sferoje. Glaudūs kontaktais su šalimis, turinčiomis gilesnes demokratijos tradicijas, turėjo įtakos tam, jog mūsų visuomenės taptų labiau atviros ir demokratiškos, nei kad buvo iškart po komunizmo žlugimo.
„Jau vien dėl to mes, Lietuvos ir Lenkijos atstovai, negalime abejingai stebėti mūsų kaimyninių valstybių Rytuose raidą. Šiose šalyse norime turėti gerų draugų ir partnerių, su kuriais mus sietų ne tik bendra praeitis, bet ir panašios vertybinės nuostatos. Kalbant dėl Baltarusijos ir Ukrainos galimą įstojimą į Europos Sąjungą daug dėmesio skiriama ūkio raidai bei kitoms ekonominėms problemoms, dažnai pamirštant, jog Europos Sąjungos narius turėtų sieti ne tik gerbūvis, tačiau ir bendros vertybės. Europos bendruomenė nuolat kito, mokydamasi ne tik iš savo, bet ir iš kaimynų istorijos. Manome, jog tokia Europos dvasia ir toliau turi būti puoselėjama.“, – pabrėžė prof. Alvydas Nikžentaitis.
Vienas iš konferencijos iniciatorių, draudimo bendrovės PZU įsteigto fondo vadovas Bogdan Benczak sakė, kad bendrų vertybių siejama Rytų Europa sukuria ir naujas sąlygas verslui plėtoti.
„Dirbdami Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje matome, kaip skiriasi šių šalių visuomenės – intelektualinės minties raida, šalyje politikų puoselėjamos vertybės lemia ir valstybės elgesį su savo piliečiais, žmonių gyvenimo lygį, sąlygas verslui. Todėl manome, kad bet kokios permainos Rytų Europoje turi ne politines ir ekonomines, bet pirmiausiai intelektualines šaknis“, – teigė PZU fondo valdybos pirmininkas Bogdan Benczak.
Konferencijos „Mes – Europoje, ar Europa – be mūsų?” bus kalbama apie Rytų Europos esamą situaciją ir ateitį, pabrėžiant ne tik bendradarbiavimo būtinybę, bet ir aptariant naujas santykių formas tarp esamų ir potencialių ES narių.
Norime informuoti, jog į konferenciją kaip garbės svečiai ir pranešėjai kviečiami garsūs Rytų Europos istorijai nusipelnę žmonės: pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, žinomas intelektualas Adam Michnik, europarlamentarai Leonidas Donskis, Pawel Zalewski, Europos humanitarinio universiteto rektorius Vilniuje Anatolij Mikhailov bei kiti garbūs ir regionui daug nusipelnę žmonės.
Konferencija „Mes – Europoje, ar Europa – be mūsų?” vyks lapkričio 24 d., sekmadienį, Vilniaus rotušėje, 10-18 val.
