NATO viršūnių susitikimo finišas: pasakęs įkvepiančią kalbą J.Bidenas vienas paskutiniųjų paliko Vilnių

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį nepritarė NATO siekiui atidaryti ryšių biurą Japonijoje. 

Aljansas vis labiau baiminasi didėjančios Pekino įtaką, todėl siekia stiprinti bendradarbiavimą su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono demokratinėmis šalimis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Emmanuelis Macronas

Antrus metus iš eilės NATO aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderiai.

NATO yra užsimojusi atidaryti ryšių biurą Tokijuje, kad padėtų gerinti bendradarbiavimą su šia šalimi.

Tačiau Prancūzija šį žingsnį blokavo, tvirtindama, kad NATO turėtų sutelkti dėmesį į savo atsakomybę rūpintis euroatlantinės erdvės apsauga.

„Kad ir ką žmonės sakytų, tačiau geografija yra sudėtinga“, – sakė E.Macronas po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Lietuvos sostinėje.

„Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas nėra Šiaurės Atlantas, todėl neturime sudaryti įspūdžio, kad NATO kažkokiu būdu kuria teisėtumą ir geografiškai įsitvirtino kitose teritorijose“, – pridūrė jis. 

Prancūzijos prezidento nepritarimas steigti NATO biuro Japonijoje sukėlė Aljanso diplomatų pasipiktinimą. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida tvirtino, kad galimybė atidaryti ryšių palaikymo biurą vis dar svarstoma.

Anot J.Stoltenbergo, NATO siekia stiprinti bendradarbiavimą su Japonija tokiose srityse kaip kibernetinis ir jūrų saugumas.

J.Stoltenbergas pareiškė, kad NATO susitikimas su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriais siunčia žinią, jog saugumas yra ne regioninis, o globalus klausimas, todėl svarbu laikytis vienybės. 

„Tai rodo Kinijos milžiniškos investicijos į naujus karinius pajėgumus“, – teigė jis. 

„Manome, kad iki 2035 metų Kinija turės 1 500 branduolinių kovinių galvučių raketose, kurios galės pasiekti Šiaurės Ameriką ir visą Europą, NATO teritoriją“, – pareiškė J.Stoltenbergas. 

Jis pabrėžė, kad NATO nesiekia plėsti savo įtakos visame pasaulyje, bet pripažįsta, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas susiduria su pasauliniais iššūkiais, tarp kurių yra ir Kinija.

JAV jau ilgą laiką spaudžia savo NATO sąjungininkes Europoje laikytis griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu. 

Antradienį paskelbtame komunikate NATO vadovai išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančios Rusijos ir Kinijos strateginės partnerystės. 

Jie primygtinai paragino Pekiną pasitelkti savo įtaką ir priversti Maskvą nutraukti plataus masto invaziją į Ukrainą. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vilniuje „Litexpo“ rūmuose surengė paskutinę spaudos konferenciją. 

Įžanginio jo pasisakymo nebuvo, renginys iš karto pradėtas nuo klausimų. 

Paklaustas apie Ukrainos narystę NATO ir tam Vakarų keliamas sąlygas, V.Zelenskis sakė nesąs tikras, kad galės pateikti visas detales.

Jo nuomone, šio viršūnių susitikimo rezultatas yra teigiamas, gauta visų NATO lyderių parama Ukrainos narystei Aljanse.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyro Zelenskio spaudos konferencija NATO viršūnių susitikime Vilniuje

Jis tiki, kad jo šalis bus NATO, kai baigsis karas. Ukrainos prezidentas teigė negirdėjęs jokių kitų nuomonių dėl to. 

Anot V.Zelenskio, suprantama, kad viskas sukasi apie saugumą ir susiję su tuo.

Antradienį Ukrainos prezidentas buvo labai skeptiškas dėl Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatų. Šiandien jis jau kalbėjo gerokai švelniau.

V.Zelenskis aiškino, kad nuomonės nepakeitė. Jis kartojo, kad jam svarbu, jog būtų nedviprasmiškai pareikšta, kad Ukraina bus NATO nare ir bus suteiktos saugumo garantijos. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas, Volodymyras Zelenskis

Kalbant apie NATO baigiamąjį komunikatą, kaip pastebėjo klausimą V.Zelenskiui uždavusi žurnalistė, panašu, kad JAV ir Vokietija laikėsi tvirčiausios pozicijos, jog nebūtų nurodyta konkreti data, kada Ukraina taps Aljanso nare.

Ukrainos prezidentas klaustas, kodėl, jo nuomone, Vašingtonas ir Berlynas taip elgėsi? Gal kai kurios Vakarų sostinės ruošiasi scenarijui, kai Ukrainos narystė NATO bus panaudota derybose su Rusija?

„Svarbiausia jums yra žinoti mano asmeninę, mūsų poziciją. Aš visada apie tai kalbu atvirai ir esu tikras, kad nei Olafas Scholzas, nei Joe Bidenas neišduos. Bet vis tiktai turiu pasakyti, kad mes nekeisime jokio statuso į jokią savo teritoriją, net ir į vieną kaimą, kuriame gyvena vienas senukas.

Mes niekuomet neatsisakysime savo teritorijos ir neiškeisime jokio savo lopinėlio į užšaldytą konfliktą. Tai mano akivaizdi pozicija ir mano partneriai tai žino“, – pažymėjo V.Zelenskis. 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sako, kad Švedijos narystės NATO ratifikavimo klausimas šalies parlamente turėtų būti prioritetinis, kai prasidės sesija spalį.

„Tikiu, kad mūsų parlamento pirmininkas, kai tik bus atnaujintos parlamento sesijos, įtrauks šį klausimą į prioritetinių klausimų sąrašą“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Turkijos vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas Vilniuje

„Norėtume, kad šis procesas būtų baigtas kuo greičiau“, – pridūrė jis.

Taip R.T.Erdoganas kalbėjo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse Švedijai, Turkijai, ir Aljansui radus bendrą sutarimą, pagal kurį Ankara nebeblokuos Stokholmo narystės NATO ratifikavimo proceso.

Turkija daugiau nei metus blokavo Švedijos narystę Aljanse, argumentuodama, jog Stokholmas nepakankamai stengiasi kovoje su terirozimu Ji taps 32-ąja NATO nare.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra „politiniu ir kariniu požiūriu trapi“, o Ukraina gavo ilgalaikius sąjungininkų paramos įsipareigojimus.

„Rusija parodė pirmuosius susiskaldymo požymius“, – sakė E.Macronas spaudos konferencijoje po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kalbėdamas apie neseniai surengtą trumpai gyvavusį privačios karinės bendrovės „Wagner“ maištą Rusijoje.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Emmanuelis Macronas

Nuo Rusijos besiginanti Ukraina moka didžiulę kainą, tačiau jos ryžtas vienija pasaulį padėti, sako Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, Vilniuje trečiadienį susitikęs su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu.

„Liūdnos žinios yra tos, kad jūs atsidūrėte šioje situacijoje. Nepaprastos žinios yra tos, kad jūs vienijate pasaulį“, – prasidedant susitikimui sakė J.Bidenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas, Volodymyras Zelenskis

„Tai velniška kaina, tačiau jūs vienijate pasaulį, ir žmonės supranta, jog negalima pasyviai stebėti“, – pridūrė JAV prezidentas.

Jis gyrė ukrainiečių lyderį už „milžinišką darbą“ ir tvirtino, jog suteiks Kyjivui visą reikalingą pagalbą.

„Laukiu dienos, kai susitiksime atšvęsti oficialios jūsų narystės NATO“, – sakė J.Bidenas.

Plačiau skaitykite čia.

Lietuva remia Japonijos artėjimą prie NATO, sako trečiadienį su NATO viršūnių susitikime dalyvaujančiu japonų premjeru Fumio Kishida susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fumio Kishida Vilniuje

Jis su Japonijos Vyriausybės vadovu aptarė strateginės partnerystės įgyvendinimą, tolesnę santykių plėtrą, Rusijos karo prieš Ukrainą problematiką bei globalius saugumo iššūkius.

„Labai vertiname Lietuvos ir Japonijos strateginę partnerystę, ypač dinamiškai augantį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos, prekybinių ryšių, gyvybės mokslų, aukštųjų technologijų, kultūros mainų srityse“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G.Nausėda. 

Plačiau skaitykite čia.

Trečiadienį, kaip ir planuota, nuo 16 val. vėl veikia tarptautinis Vilniaus oro uostas. Jis komerciniams skrydžiams buvo uždarytas nuo antradienio 12 val. dėl sostinėje vykstančio NATO viršūnių susitikimo. Nuo 16 val. Jau nusileido lėktuvai iš Kutaisio, Kopenhagos, Varšuvos, Stokholmo, Vienos, Briuselio. 17 val. Pakilo lėktuvas į Kopenhagą, netrukus išskris dar keli. Tiesa, dauguma vyriausybinių orlaivių, atgabenę į Vilnių užsienio šalių delegacijas, dar nėra išskridę.

Lietuvos oro uostų duomenimis, dėl šio 26 valandų apribojimo iš Vilniaus buvo atšaukta daugiau kaip 100 skrydžių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse yra geri, o šio proceso Rusija niekaip nepaveiks. 

„Mes priėmėme labai gerus sprendimus dėl Ukrainos perspektyvos NATO. Galima įvairiai tai traktuoti, bet tai buvo priimta vienbalsiai ir Ukrainos prezidentas šiandien tikrai pagyrė sprendimą“, – žurnalistams baigiantis viršūnių susitikimui sakė O.Scholzas.

„Ir visiškai aišku, kad šis klausimas dėl priklausymo NATO tikrai nebus diskutuojamas kitų, kurie nepriklauso šiam Aljansui. Rusija neprisidės prie šios diskusijos“, – tvirtino jis.

Aljanso lyderiai antradienį sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Vakarų lyderiai vengia duoti Ukrainai pernelyg konkrečius įsipareigojimus dėl būsimos narystės bloke, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vakarus į karą su Maskva, tačiau tvirtina norintys parodyti Kremliui, jog jis nesulauks susilpnėsiančios paramos Kyjivui.

Vilniuje sulaukęs Didžiojo septyneto (G-7) garantijų dėl paramos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš Lietuvos parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“.

NATO taip pat nusprendė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas surengė spaudos konferenciją. 

Joje pareigūnas klaustas apie Aljanso baigiamąjį komunikatą, kai kuriems ukrainiečiams sukėlusį minčių, galbūt kai kurios Vakarų sostinės rengiasi padėčiau, kai Ukrainos narystė NATO taps tam tikru elementu derybose su Rusija. 

J.Stoltenbergas aiškino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino tvirtą sąjungininkių žinią, NATO ir Ukrainos tarybos sukūrimą, įsipareigojimą priartinti Rusijos užpultą šalį prie narystės Aljanse. 

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„O tas jūsų minimas klausimas nebuvo aptariamas nė viename iš posėdžių. Man atrodo, labai svarbu pripažinti, kad sprendimai, kuriuos mes priėmėme kartu su sąjungininkai yra pati stipriausia iki šiol pasiųsta žinia dėl Ukrainos narystės Aljanse.

Mes aiškiai pareiškėme, kad Ukraina taps Aljanso nare ir jų ateitis yra mūsų Aljanse“, - žurnalistams Vilniuje sakė J.Stoltenbergas. 

Vilniuje sulaukęs Didžiojo septyneto (G-7) garantijų dėl paramos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš Lietuvos parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“.

„Ukrainos delegacija parsiveža namo reikšmingą saugumo pergalę Ukrainai, mūsų šaliai, mūsų žmonėms, mūsų vaikams“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė V.Zelenskis.

 

„Ir aš esu dėkingas visiems, dėl kurių tai tapo įmanoma – ačiū, brangūs kolegos, ačiū Lietuva, ačiū Jensai Stoltenbergai“, – po susitikimo su didžiojo septyneto (G-7) vadovais NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kuluaruose kalbėjo jis.

V.Zelenskis pažymėjo, kad šios valstybės suteikė „reikšmingą saugumo garantijų paketą Ukrainai pakeliui į NATO“.

Pasak Ukrainos vadovo, sutarta, jog saugumo garantijos bus „toliau išplėstos su mūsų svarbiausiais partneriais“, tiek dvišaliais, tiek daugiašaliais susitarimais.

Antradienį NATO lyderiai Vilniuje sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.

Taip pat nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui „Litexpo“ rūmuose į spaudos konferenciją susirinko G7 valstybių lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jie paskelbė jungtinę paramos Ukrainai deklaraciją.

Japonijos premjeras Fumio Kishida sakė, kad deklaracija bus atvira bet kuriai šaliai, remiančiai Ukrainą.

Anot jo, G7 toliau rems Rusijos užpultą šalį, solidarumas niekuomet nesusvyruos.

JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad ką tik baigėsi pirmasis NATO ir Ukrainos tarybos posėdis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda Prezidentūroje susitiko su Joe Baidenu

Jo teigimu, visi sąjungininkai suprato, kad Ukrainos ateitis – NATO. Esą ši naujiena turbūt nieko nenustebino. Jis pakartojo, kad NATO sąjungininkės sutarė Ukrainai taikyti Narystės veiksmų plano išimtį.

O Ukraina įsipareigojo įgyvendinti reformas.

„Ir mes laukiame, kad tas procesas kiek galima greičiau pasibaigtų, kad galėtume įsipareigoti ilgainiui užtikrindami Ukrainos saugumą. Volodymyras ir aš kalbėjomės apie tas garantijas, kurias galime suteikti šiuo metu, kai lankiausi Ukrainoje, kai susitikome ir kitose vietose.

Šiandien ilgalaikiai įsipareigojimai buvo pastiprinti tuo, kad šiuo metu mes sieksime užtikrinti Ukrainos saugumą prieš bet kokią agresiją, kuri gali kilti“, – nurodė J.Bidenas. 

Jis tikino, kad parama Ukrainai nesustos ir kiekviena šalis, kuri norės prisijungti prie G7 deklaracijos, padės užtikrinti Rusijos užpultos šalies saugumą ir ateityje. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyro Zelenskio spaudos konferencija NATO viršūnių susitikime Vilniuje

Ukrainai žadama padėti sukurti tvirtą ir pajėgią gynybą – tiek žemėje, tiek jūroje, tiek ore. Tai užtikrins saugumą visame regione ir padės atgrasyti galimas grėsmes.

Kol laukiame Joe Bideno kalbos Vilniaus universitete, galime apibendrinti, kas įvyko (ir ko neįvyko) Vilniaus viršūnių susitikime:

• Ukraina žingsneliu priartėjo prie NATO. Vilniuje pirmą kartą posėdžiavo NATO ir Ukrainos taryba, NATO paskelbė, kad Ukraina taps aljanso nare be įprastinės ilgos Narystės veiksmų plano procedūros. Visgi priimti sprendimą kada ir kaip Ukraina įstos į NATO, palikta ateičiai;

• Volodymyras Zelenskis Vilniaus Lukiškių aikštėje sulaukė šilto lietuvių priėmimo, bet tai nebuvo ta auditorija, kurią jam reikia įtikinėti. Prieš atskrisdamas į Vilnių jis griežtai sukritikavo NATO neryžtingumą. Tokia retorika suerzino amerikiečius. Prieš išvykdamas Vilniaus susitikimo rezultatus V.Zelenskis pavadino gerais ir padėkojo už gautą paramą;

• Kritikai sako, kad NATO sprendimas neįteikti Ukrainai kvietimo su aiškiu tvarkaraščiu palieka šalį pilkojoje zonoje, ir tai skatins Rusiją tęsti agresiją. JAV administracija laikosi pozicijos, kad dėmesį reikia sutelkti į karinę pagalbą, o greita narystė sukeltų Rusijos ir NATO karo pavojų, be to, Ukraina turi vykdyti reformas, kad įtvirtintų demokratiją;

• Prancūzija paskelbė apie ilgojo nuotolio raketų SCALP, galinčių skrieti 250 kilometrų, perdavimą, Vokietija – apie naują 700 mln. eurų vertės paketą, kuriame – „Patriot“ paleidimo įrenginiai, dešimtys tankų ir pėstininkų kovos mašinų;

• 11 šalių koalicija paskelbė, kad rugpjūčio mėnesį Danijoje pradės Ukrainos pilotų mokymus valdyti naikintuvus F-16;

• Įtakingiausios demokratinės šalys, priklausančios Didžiajam septynetui G-7, įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad būtų užtikrintos tvarios pajėgos, galinčios ginti Ukrainą dabar ir atgrasyti nuo Rusijos agresijos ateityje;

• Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vos atvykęs į Lietuvą atsisakė savo veto tiek naujiems regioniniams gynybos planams, tiek Švedijos priėmimui į NATO. Šie du sprendimai iš esmės sustiprins Lietuvos saugumą;

• NATO dėmesio sulaukė ir Kinija. Aljanso lyderiai pareiškė, kad Kinijos ambicijos kelia sisteminius iššūkius euroatlantiniam saugumui, ir kaistančią padėtį aptarė su į Vilnių atvykusiais Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos lyderiais;

• Renginio organizavimas pradėjo gana sklandžiai. Į viršūnių susitikimą buvo užsiregistravę per 2 tūkst. žurnalistų. Jo metu surengta Lieuvoje kibernetinių atakų, padaugėjo melagingų pranešimų apie padėtus sprogmenis, kai kur Vilniuje susidarė spūstis dėl eismo ribojimų. Užsienio žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai apie griežtai saugomą Vilnių, užtvertas gatves ir gausius lietuvių paramos Ukrainai ženklus.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis atvyko į Litexpo

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako suprantantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nusivylimą dėl NATO pozicijos Kyjivo narystės klausimu, tačiau teigia, jog Aljansui buvo svarbu parodyti vieningą nuomonę.

„Žinau, kad prezidentas Zelenskis išreiškė nusivylimą formuluote, ir aš suprantu tai iš jo perspektyvos, bet manau, kad iš Aljanso perspektyvos logika yra ta, kurią galima pasiekti, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius“, – NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, trečiadienį sakė J.Sullivanas. 

„AP“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas

„Prezidentas (Joe) Bidenas pabrėžė vienybės svarbą aljanse, Rusijos agresijos akivaizdoje ir daug kartų pažymėjo, kad prezidentas (Vladimiras – BNS) Putinas statė ant to, jog NATO vienybė subyrės, kad (...) bus susiskaldymas ir tai vyksta 505 karo dienas. (...) Vienybė nereiškia, kad kiekviena sąjungininkė į kiekvieną klausimą žiūri vienodai, tai reiškia, kad galime susiburti iš skirtingų taktinių perspektyvų ir turėti bendrą strateginę viziją“, – sakė JAV prezidento patarėjas. 
  
J.Sullivano teigimu, Ukrainos narystė tuo metu, kai vyksta karas, reikštų, kad NATO įsitrauktų į konfliktą su Rusija. 

„Aljanso narės sutinka, kad NATO įsitraukimas į karą su Rusija šiuo metu neturi prasmės“, – teigė patarėjas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vilniuje priimtus NATO sprendimus dėl Ukrainos narystės perspektyvos Aljanse vadina „strateginiu laimėjimu“, tačiau kartu ragina nesustoti ir siekti, jog kitų metų viršūnių susitikimas Vašingtone būtų „labiau istorinis“.

Trečiadienį kalbėdamas NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, ministras pripažino, kad Aljanso sprendimai nebuvo tokie, kokių tikėjosi aiškios perspektyvos besitikėjusi Ukraina, tačiau teigė vertinantis juos kaip „strateginį laimėjimą“.

„Linkstame žiūrėti į Vilnių, Vilniaus susitikimą taip, kad jis galbūt kartais nesiūlo taktinio pasikeitimo, bet pasiūlo strateginę galimybę. Tai nutiko 2014-aisiais, kai taktine prasme tą dieną kai kurie iš mūsų nesijautė laimėję, bet galiausiai mes laimėjome Ukrainą ir Ukraina laimėjo“, – sakė jis.

Skirmanto Lisausko /15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Tikiu, kad kažkas panašaus vyksta ir šiomis dienomis: daug kas čia, šiame kambaryje, šioje šalyje, galbūt galėjo tikėtis daugiau, tikėjosi daugiau. Bet manau, kad strategiškai mes laimėjome: mes įsipareigojome dėl Ukrainos narystės NATO, manau, tai yra didžiausias pasiekimas“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Daugiau skaitykite: G.Landsbergis NATO sprendimus dėl Ukrainos narystės vadina laimėjimu, ragina nesustoti

Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad antradienį Vilniuje patvirtintame NATO viršūnių komunikate visiškai sutariama dėl Ukrainos narystės NATO. Jo teigimu, lieka vienintelis klausimas, kada tai įvyks. 

„Šiuo metu yra visiškas pritarimas, kad Ukraina įstos į NATO. Dabar kalbama ne apie „ar“ (įstos – BNS), tačiau apie „kada“. Aš suprantu prezidento V.Zelenskio nekantrumą dėl norimo stojimo tvarkaraščio, tačiau galiausiai, kultūriškai, yra sutarta, kad Ukraina įstos į NATO“, – NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, trečiadienį sakė B.Wallace'as.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as

„Galiausiai, aš manau, kad tai svarbi poziciją, kurią pripažino ir (NATO – BNS) generalinis sekretoriaus, kad kalbama apie „kada“, o ne „ar“, – sakė britų gynybos sekretorius. 

Jis pažymėjo, kad Ukraina kare „kasdien įgyja pranašumą“ ir jo tąsa kainuoja Rusijai. 

Prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad nepaisant nepateisintų šalies lūkesčių dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvų, Kyjivas stengiasi įžvelgti pozityvumo Vilniaus viršūnių susitikimo sprendimuose.

„Aš tikiuosi, kad šis susitikimas nebus praleista proga. Vėlgi, galite išgirsti ir pamatyti šios dienos rezultatus, mes turime itin pozityvų dvišalį susitikimą su kai kuriais partneriais, ir mes žiūrime į šio susitikimo pozityvą“, – NATO viešajame forume Vilniuje trečiadienį kalbėjo A.Jermakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Jermakas

Jis teigė, kad trečiadienį didžiųjų NATO valstybių planuojama paskelbti parama Ukrainai „bus itin svarbus momentas Ukrainai dėl saugumo garantijų jos kelyje siekiant tapti NATO nare“.

Paklaustas apie JAV sprendimą tiekti Ukrainai prieštaringai vertinamas kasetines bombas, V.Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už sutikimą jas tiekti.

Jis sako suprantąs, kad žmonės turi skirtingą požiūrį į šių šaudmenų, kuriuos draudžia naudoti daugiau kaip 120 šalių, įskaitant daugelį NATO sąjungininkių, naudojimą.

Tačiau V.Zelenskis pridūrė, kad žmonės turėtų vertinti šį žingsnį „iš teisingumo pozicijos“, pažymėdamas, kad Rusija nuo praėjusių metų įsiveržimo į Ukrainos teritoriją „nuolat“ naudojo šiuos naikinamuosius sprogmenis.

Nei JAV, nei Rusija, nei Ukraina nėra pasirašiusios tarptautinės konvencijos, draudžiančios naudoti kasetinius šaudmenis, kuriais iš raketos, raketos ar artilerijos sviedinio išplatinamas didelis kiekis mažų bombų, kurios skrydžio metu išbarstomos didelėje teritorijoje.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad jie kelia ypatingą pavojų civiliams gyventojams, ypač vaikams, nes daugelis šių mažų bombų gali nesprogti nusileidus.

Ukrainos vadovas pridūrė, kad jie planuoja naudoti šiuos ginklus tik prieš karinius taikinius okupuotose teritorijose.

Vilniuje surengtos spaudos konferencijos metu paklaustas, ar NATO veiksmai šiame aukščiausiojo lygio susitikime priartino sąjungininkus prie karo su Rusija, J.Stoltenbergas sakė, kad Europoje jau vyksta visavertis karas, o NATO „neturi jokios nerizikingos galimybės“.

„Tačiau didžiausia rizika yra ta, kad prezidentas Putinas laimės, nes tada žinia bus tokia: jei panaudoji karinę jėgą, kai jis pažeidžia tarptautinę teisę, kai įsiveržia į kaimyninę šalį, tada jis gaus tai, ko nori“, – pridūrė NATO vadovas.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

J.Stoltenbergas sakė, kad tai yra didžiausias pavojus NATO, patvirtindamas savo nuomonę, kad Ukraina turi teisę pati pasirinkti savo kelią ir sąjungas.

„Niekada negalime leisti, kad Maskva pradėtų spręsti, kas gali būti ir kas negali būti NATO nariu. Rusija priešinosi kiekvienai NATO plėtrai.

NATO sąjungininkai ir Ukraina turi nuspręsti, kada tapti nare, Maskva neturi tam veto teisės“, – kalbėjo jis. 

Likus šešioms valandoms iki JAV prezidento Joe Bideno kalbos Vilniaus universitete, vilniečiai jau renkasi, kad spėtų patekti į universiteto rūmų kiemą.

Specialių registracijų nereikia, JAV prezidento gyvai išklausyti pavyks tiems, kurie atvyks pirmieji.

Žmonės renkasi prie Vilniaus universiteto laukdami Joe Bideno kalbos

+11

Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as turi pastabų Ukrainos lyderiams – jo teigimu, žmonės Vakaruose tikisi dėkingumo už teikiamą paramą.

„Nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne, žmonės nori matyti šiek tiek dėkingumo“, – sakė ministras žurnalistams Vilniuje.

Kartu jis sakė suprantantis, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo savo visuomenei, kai pasiskundė dėl miglotos narystės perspektyvos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje neslėpė nusivylimo, kad jo šalies ateitis sprendžiama be Kyjivo nuomonės. Tačiau tikino, kad trečiadienį sieks kalbėtis su Aljanso partneriais apie konkrečius Ukrainos kelio į NATO žingsnius, taip pat tartis dėl saugumo garantijų iki tol.

Spaudos konferencijoje V.Zelenskis sakė Ukraina šiuo metu yra saugumo garantu.

„Mes detaliai aptarėme pasipriešinimo Rusijai klausimą. Pirmiausia, tai susiję su mūsų partneriu pagalba. Turime gerų žinių apie naujus pagalbos paketus“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pasidžiaugė, kad Ukrainai nebus taikomas stojimo į NATO veiksmų planas.

„Žinau, kad dėl to buvo daug diskusijų“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Jis sakė teigiamai vertinantis NAVO suvažiavimo rezultatus, tačiau „jei Ukraina būtų gavusi kvietimą į Aljansą rezultatas būtų tobulas.

V.Zelenskis padėkojo Lietuvai ne tik už suorganizuotą NATO suvažiavimą, bet ir visuomenės pademonstruotą paramą Ukrainai.

J.Stoltenbergas teigė, kad V.Putinas, pradėjęs invaziją į Ukrainą praėjusiais metais neįvertino Ukrainos gebėjimo gintis, bet tuo pačiu neįvertino ir NATO vienybės. NATO generalinis sekretorius taip pat teigė, kad NATO ir Ukrainos Tarybos įsteigimas priartins Ukrainą prie Aljanso.

„Ukraina dabar yra arčiausiai NATO, nei kada nors anksčiau“, – teigė J.Stoltenbergas.

Jis taip pat pakartojo, kad Ukraina taps NATO nare, tačiau tuomet, kai „visos šalys tam pritars“, o Ukraina įvykdys visus reikalavimus.

NATO viršūnių susitikimo metu tapome piktavalių taikiniu.

Vakar laukdami Volodymyro Zelenskio atvykimo redakcijoje davėme parodymus policijos pareigūnams, kuriems pranešėme apie gautą melagingą grasinimą dėl sprogmenų, o šiandien turėjome pristabdyti darbus dėl DDos atakos.

Atsiprašome už nepatogumus.

Vilniuje tuo metu V.Zelenskis dalyvavo pirmajame NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje, Didysis septynetas ruošiasi paskelbti ilgalaikės paramos Ukrainai paketą, o Vilnius ruošiasi JAV prezidento Joe Bideno kalbai. 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau NATO viršūnių paraštės Vilniuje aptarė Baltijos regiono saugumo klausimus.

Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda padėkojo Kanados premjerui už indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, vadovaujant NATO priešakinėms pajėgoms Latvijoje ir siunčiant karius į NATO pajėgų integravimo padalinį Vilniuje, planais plėsti savo karinį buvimą Latvijoje.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Prezidentas taip pat pasveikino Kanados sprendimą atidaryti ambasadą Vilniuje, kuri „suteiks naujų galimybių toliau stiprinti tarpvalstybinius ryšius ir plėsti dvišalę darbotvarkę“.

„Pasak šalies vadovo, Lietuvą ir Kanadą sieja bendras vertybinis požiūris, sprendžiant euroatlantinio saugumo klausimus, ypač visapusiškai remiant Ukrainą ir koordinuojant tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus“, – nurodoma Prezidentūros pranešime.

Lietuvos vadovas taip pat akcentavo, jog Lietuva remia iniciatyvas panaudoti Rusijos valdžios ir oligarchų turtą Ukrainos atstatymo reikmėms, ir pasveikino Kanados nacionalinių teisės aktų pakeitimus, suteikiančius įgaliojimus imtis tokių veiksmų.

G.Nausėda pažymėjo, kad Kanada taip pat yra „labai svarbus transatlantinių saitų ramstis, be kurio neįsivaizduojamas Europos saugumas“.

Prezidentas ir J.Trudeau aptarė dvišalių santykių raidą, įvertino perspektyvas toliau juos stiprinti, ypač aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, maisto produktų eksporto, gyvybės mokslų, žemės ūkio srityse.

J.Trudeau pirmadienį pareiškė, kad jo šalis daugiau nei dvigubai išplės savo karines pajėgas Latvijoje. Šiuo metu Kanada Latvijoje vadovauja NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, kuri dabar bus plečiama iki brigados dydžio vieneto.

Ukraina ir Švedija Vilniuje trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kuluaruose pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos pirkimų srityje, pranešė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Daugiau gerų naujienų iš Vilniaus! Ukraina ir Švedija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos pirkimų srityje. Šis dokumentas suteikia puikių galimybių tiek mūsų kariuomenei, tiek tokioms Švedijos bendrovėms kaip SAAB ir kitoms“, – sakė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako suprantantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nusivylimą dėl NATO pozicijos Kyjivo narystės klausimu, tačiau teigia, jog Aljansui buvo svarbu parodyti vieningą nuomonę.

„Žinau, kad prezidentas Zelenskis išreiškė nusivylimą formuluote, ir aš suprantu tai iš jo perspektyvos, bet manau, kad iš Aljanso perspektyvos logika yra ta, kurią galima pasiekti, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius“, – NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, trečiadienį sakė J.Sullivanas. 

„Prezidentas J.Bidenas pabrėžė vienybės svarbą aljanse, Rusijos agresijos akivaizdoje ir daug kartų pažymėjo, kad prezidentas (Vladimiras – BNS) Putinas statė ant to, jog NATO vienybė subyrės, kad (...) bus susiskaldymas ir tai vyksta 505 karo dienas. (...) Vienybė nereiškia, kad kiekviena sąjungininkė į kiekvieną klausimą žiūri vienodai, tai reiškia, kad galime susiburti iš skirtingų taktinių perspektyvų ir turėti bendrą strateginę viziją“, – sakė JAV prezidento patarėjas. 
  
Jis pabrėžė, kad NATO viršūnių komunikate užtvirtinta, jog Ukrainos vieta ateityje yra NATO ir „Aljansas dirbs su Ukraina šiuo keliu“.

Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas. Tokia formuluotė nuvylė V.Zelenskį, kuris tikėjosi aiškios narystės Aljanse perspektyvos.

NATO taip pat nutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.

Trečiadienį sąjungininkės pristatys Ukrainai saugumo garantijų paketą.
 
J.Sullivano teigimu, Ukrainos narystė tuo metu, kai vyksta karas, reikštų, kad NATO įsitrauktų į konfliktą su Rusija. 

„Aljanso narės sutinka, kad NATO įsitraukimas į karą su Rusija šiuo metu neturi prasmės“, – teigė patarėjas.

Viena aukšto rango JAV pareigūnė trečiadienį pareiškė, kad planas užtikrinti ilgalaikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių karinę pagalbą Ukrainai bus ženklas Rusijai, jog laikas ne jos pusėje.

Apie šį planą turėtų būti paskelbta Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.

„Tai signalizuoja apie bendrą ilgalaikį įsipareigojimą kurti galingas gynybines Ukrainos draudimo pajėgas“, – žurnalistams sakė vyriausioji Baltųjų rūmų patarėja Europos reikalams Amanda Sloat.

„Ši daugiašalė deklaracija pasiųs svarbų signalą Rusijai, kad laikas ne jos pusėje“, – pridūrė ji.

Išvakarėse Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad G-7 šalys parengs deklaraciją dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai, kuri įsigalios, kai bus pasiekta taika.

„G-7 šalys ketina priimti bendrą deklaraciją, kurioje tai bus išreikšta ir kurią įvairios šalys labai konkrečiai įvykdys“, – kalbėjo O.Scholzas.

G-7 priklauso Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV. Visų šių šalių lyderiai antradienį ir trečiadienį vieši Vilniuje.

NATO pirmiausia yra Jungtinės Valstijos ir amerikiečių žodis tapo lemiamu dėl to, kaip apibrėžti būsimą Ukrainos narystę aljanse.

JAV prezidento Joe Bideno pozicija buvo žinoma iš anksto ir Vilniuje nepasikeitė: Ukrainai reikia užtikrinti ilgalaikę karinę paramą, bet nereikia pažadėti besąlyginės narystės perspektyvos.

Tokia laikysena sulaukė kritikos iš politinių oponentų. Tiesa, kritikos margumas įspūdingas. Vieniems atrodo, kad jis Ukrainą remia per daug, kitiems, kad per mažai.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda ir Joe Bidenas

Respublikonų „vanagas“ Senate Lindsey Grahamas pareiškė, kad jam įgriso „J.Bideno administracijos manija neprovokuoti Putino“.

„Putinas pusines priemones ir Bideno užsispyrimą jo neprovokuoti laiko silpnumu“, – pareiškė politikas ir pridūrė, kad supranta Ukrainos prezidento nusivylimą.

Tuo tarpu respublikonams artima televizija „Fox News“ skelbia komentarą, kuriame kritikuoja JAV karinę paramą.

Straipsnyje Rusija nėra griežtai smerkiama, kartojamas Kremliaus naratyvas, esą vyksta netiesioginis JAV ir Rusijos karas dėl geopolitinės Ukrainos kontrolės.

„Milijardai dolerių, kuriuos Bideno administracija skyrė Ukrainai už aukščiausio lygio karinę techniką ir grynuosius pinigus, nepakeitė mūšio lauko dinamikos Ukrainos naudai“, – teigiama straipsnyje, raginančiame pradėti diskusijas dėl karo baigties.

Baigiantis Vilniaus viršūnių susitikimui, įtakingiausios demokratinės pasaulio šalys ketina paskelbti apie ilgalaikę paramą Ukrainai. Baltieji rūmai teigia, kad tai pasiųs signalą Maskvai, jog laikas nėra jos pusėje.

Kai kurie ekspertai teigia, kad miglotas pažadas dėl Ukrainos narystės reiškia, kad amerikiečiai nori palikti derybų su rusais galimybę.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį interviu Indonezijos žiniasklaidai pareiškė, kad karas Ukrainoje nesibaigs tol, kol Vakarai nesiliaus bandę nugalėti Rusiją.

Jo komentarai nuskambėjo prieš trečiadienį numatomas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas su NATO vadovais per Lietuvoje vykstantį jų susitikimą.

Interviu Indonezijos laikraščiui „Kompas“, duotame prieš šią savaitę Džakartoje vyksiančius susitikimus su kolegomis iš Pietryčių Azijos šalių, S.Lavrovas peikė Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes dėl paramos Ukrainai.

„Jis tęsis tol, kol Vakarai neatsisakys savo planų išlaikyti dominavimą ir savo manijos strategiškai nugalėti Rusiją savo marionetės Kyjivo rankomis“, – sakė jis apie Maskvos karą Ukrainoje.

NATO lyderiai trečiadienį Vilniuje pradėjo susitikimą su partneriais iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, siekdami stiprinti demokratinio pasaulio atsvarą augančiai Kinijos įtampai.

„NATO yra Europos ir Šiaurės Amerikos regioninis aljansas, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra pasaulinio masto, o mūsų saugumas yra tarpusavyje susijęs“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pradėdamas susitikimą su Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderiais.

„Scanpix“/AP nuotr./Jensas Stoltenbergas

Prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į NATO viršūnių susitikimo renginį, žurnalistams sakė, kad antradienį priimti svarbūs sprendimai, o Vilnius gali būti laikomas miestu, kur vyko istorinis Aljanso viršūnių susitikimas. 

Jo teigimu, daugeliu požiūriu vakar dienos susitikimai buvo įspūdingi.

Anot prezidento, pasiektas susitarimas dėl gynybos išlaidų didinimo, Švedija netrukus turėtų tapti Aljanso nare. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Ir, žinoma, turime sprendimą dėl Ukrainos. Aš manau, kad tai pirmas kartas, kada labai aiškiai pasakėme dėl Ukrainos kelio NATO link. Turime labai aiškias sąlygas be narystės veiksmų plano. Turime Ukrainos-NATO tarybą, kuri nustatys institucinę darbotvarkę. Ir mes turime kvietimą, kai bus atitiktos sąlygos“, – trečiadienio rytą komentavo G.Nausėda.

Narystės NATO sąlygų atitikimas – ar turi baigtis karas, ar reformos įgyvendintos? Prezidentas aiškino, kad jam ne tai svarbiausia, nes Ukraina vis tiek turi padaryti labai daug, kad įgyvendintų būtinas pertvarkas. Tai kelias ir į Europos Sąjungą.

G.Nausėda sakė nenorintis spėlioti, kada Ukraina prisijungs prie Aljanso. Esą svarbiausia ne tai. 

Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo esą nepakankamus sprendimus dėl jo šalies narystės perspektyvos, Lietuvos vadovas teigė suprantantis, kad Ukraina kovoja, kariauja.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Olena Zelenska ir Volodimyras Zelenskis

„Mes nekariaujame. Mes remiame Ukrainą, bet mes nekariaujame. Todėl, aš manau, kad turėtume susilaikyti nuo bet kokių vertinimų, nes tuos vertinimus daro prezidentas, kurio šalis kariauja už savo laisvę ir mūsų visų laisvę.

Mes tikrai kartais šiek tiek skirtingai skaitome tą patį tekstą. Aš dar kartą kartoju, kada sąlygos bus įvykdytos – galima suprasti ir kada susiklostys objektyvios aplinkybės, bet galima suprasti, ir kad reikia padaryti tam tikrus namų darbus. Bet, kaip ir minėjau angliškai presai, tai yra neesminis klausimas, kadangi mes vis tiek kalbame apie reformų įgyvendinimą Ukrainoje“, – sakė G.Nausėda. 

Jis ragino pasidžiaugti tuo, ką pasiekėme, nes „galėjo būti ir taip, kad sprendimas nebūtų buvęs pasiektas ir, žinote, kas tuomet būtų labiausiai džiaugęsi tokia NATO viršūnių susitikimo baigtimi?“

Estijos premjerė Kaja Kallas sako, kad ukrainiečių nusivylimas Vilniuje nesulaukus pakvietimo į NATO yra suprantamas.

„Ukrainiečių pusėje buvo nusivylimas.  Suprantama, kad Ukraina nori taikos, kurią mūsų šaliai užtikrina NATO skėtis“, – teigė ji žurnalistams Vilniuje.

Estų premjerės teigimu, visų NATO sąjungininkų parama yra kertinė „pradėti procesą, kad Ukraina įstotų į NATO“.

„Manau, kad Ukrainos vieta yra NATO. Buvimas NATO – tai pilkosios zonos, kuri yra konfliktų ir karų šaltinis, panaikinimas“, – teigė ji. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Estijos premjerė Kaja Kallas

Į NATO viršūnių susitikimą trečiadienio rytą atvykęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda iš užsienio žurnalistų sulaukė klausimų dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos. 

Jis sakė besitikintis, kad per kelerius metus Rusijos užpulta valstybė taps NATO nare. 

Pasak Lenkijos vadovo, po antradienį priimtų sprendimų Ukrainos kelias „yra aiškus“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Lenkijos prezidentas Adrzejus Duda

„Sudaryti tvarkaraštį yra labai sudėtinga ir praktiškai neįmanoma, turint galvoje, kad mums reikia vienybės NATO sprendimams, kalbėti apie pilnateisę Ukrainos narystę dabar“, – sakė A.Duda.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu tai būtų neįmanoma dėl tebevykstančio karo ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimo Aljanse.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT radijui sakė, kad NATO viršūnių susitikime priimtas komunikatas dėl Ukrainos „palieka daug vietos interpretacijoms“.

„Turime ne sustoti, o padvigubinti savo pastangas padėdami Ukrainai“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Į NATO viršūnių susitikimą trečiadienio rytą atvykęs Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis žurnalistams sakė manantis, kad vakar dienos Aljanso valstybių susitikimas buvo puikus. 

Esą į susitikimą visi susirinko vieningi, iš jo išėjo – taip pat. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Krišjanis Karinis

„Jeigu vienu žodžiu pasakyčiau, kaip tai jaučiu, tai, kad NATO tampa dar stipresne“, – sakė jis. 

K.Karinis minėjo, kad Suomijos prisijungimas prie NATO ir būsimas Švedijos priėmimas Baltijos regioną pavers gerokai saugesniu, Baltijos jūra taps Aljanso jūra.

Kalbėdamas apie Ukrainą, jis pažymėjo, kad NATO toliau rems Rusijos užpultą šalį ir tai darys tiek, kiek reikės. Tai esą aiškus signalas agresorei. 

Anot jo, Ukrainos kelias – NATO ir tai, Latvijos premjero teigimu, neišvengiama.

Antra NATO viršūnių susitikimo Vilniuje diena prasidėjo įtemptai. Lyderiai sulaukė nemažai klausimų, ar šis susitikimas Vilniuje nekelia nusivylimo jausmo.

Nors Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tikino, kad Vilniuje pasiekta pažanga, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pripažino, kad Ryga norėjo kito įvykių scenarijaus – greitesnio Ukrainos priėmimo į NATO.

Šalių lyderiai taip pat sulaukė nemažai klausimų, kodėl nėra aiškaus scenarijaus ir nustatytų Ukrainos stojimo į Aljansą laikotarpių. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tikino, kad "aiškumas yra", tačiau nepateikė konkrečių žingsnių, kurių bus imamasi, siekiant pagreitinti Ukrainos prisijungimą prie NATO.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis sako, kad Vilniuje priimtame NATO viršūnių komunikate trūksta aiškumo dėl sąlygų, kurias Ukraina turi išpildyti norėdama tapti Aljanso nare, ir tai „gali būti pasaka be galo“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Žygimantas Pavilionis

„Galima sakyti, kad Ukrainai sutrumpintas kelias į NATO, bet to aiškumo mums ir pritrūko. Atsirado sakinyje, kur yra pakvietimas, vienas žodis geras, bet prie pakvietimo yra įdėtos sąlygos, kurios neįvardytos, vienas iš analitikų pasakė, kad tas geležines kurpeles, kurias pasakyta sunešiot, bent žinotume, ką sunešiot“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Ž.Pavilionis.

Pasak jo, pasakyta „kažkas apie demokratiją, apie saugumo reformas, apie sąveikavimą, bet tai gali būti pasaka be galo ir tai nervina“.

Ukrainos pažanga įgyvendinant reformas, reikalingas norint tapti Europos Sąjungos (ES) nare, yra įspūdinga, sako Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

„Sparta, su kuria Ukraina siekia narystės ES, yra nuostabi, įspūdinga. Tai yra nuopelnais grįstas procesas ir mes matome, su kokiu entuziazmu ir intensyvumu Ukraina vykdo reformas bei sparčiai juda narystės ES link“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Komisijos vadovė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ursula von der Leyen

„Esu labai įsitikinęs, kad jei jie išlaikys tokį tempą, netrukus pasieks sėkmę“, – pridūrė ji.

Taip ji kalbėjo Vilniaus NATO viršūnių renginyje, kur dalyvaus susitikime su Aljanso lyderiais ir partneriais.

Vilniuje, "Litexpo" parodų centre, prasideda antroji NATO viršūnių susitikimo Vilniuje diena. Pamažu renkasi šalių lyderiai. 9 val. ryto – pirmas posėdis: Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimas valstybių ir vyriausybių vadovų lygiu su Švedija, Indijos ir Ramiojo vandenyno partneriais ir ES. 

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Antroji diena

+37

Baigiantis NATO Vilniaus viršūnių susitikimui, stipriausias demokratinio pasaulio šalis vienijantis Didysis septynetas G7 trečiadienį turėtų paskelbti apie ilgalaikius saugumo įsipareigojimus Ukrainai.

Kai kurie ekspertai būsimą JAV ir kitų Vakarų šalių paramą Ukrainai lygina su Izraelio modeliu. Izraelis nepriklauso gynybiniam aljansui, tačiau sulaukia milžiniškos amerikiečių karinės pagalbos savo stipriai kariuomenei.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad NATO Vilniaus viršūnių susitikimas iš esmės sustiprino regiono saugumą, o Ukrainai atvėrė naujų galimybių, nors visi lūkesčiai dėl narystės ir nebuvo išpildyti.

„Žinau, kad mūsų lūkesčiai buvo kiti, tačiau šiandien pirmą kartą istorijoje rinksis NATO-Ukrainos taryba. Tai galimybė, kurią irgi reikia išnaudoti keliant Ukrainai aktualius klausimus, pasitelkiant NATO, kaip aljanso paramą, kurio didinama karinė parama jau patvirtinta“, – feiskube rašo ministras.

Jo teigimu, Švedijos ir Suomijos narystė NATO bei Vilniuje patvirtinti regioniniai gynybos planai žymi esminį geopolitinį lūžį mūsų regione.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Lietuvos karybos ekspertai trečiadienį komentuoja, kad Ukraina ir Baltijos šalių regionas NATO viršūnių susitikime Vilniuje sulaukė gerų žinių, kurių neturėtų užgožti neišpildyti kai kurių lūkesčiai dėl Kyjivo narystės Aljanse.

„Patvirtinti nauji gynybos planai, stiprinamas rytinis flangas. Jeigu trumpai – NATO atsiraitojo rankoves ir mankština kumščius“, – feisbuke rašo Egidijus Papečkys.

„Jeigu kas nors tikėjosi, kad Ukraina Vilniuje bus pakviesta arba priimta į NATO, tai tam neturėjo jokio pagrindo. Ukrainiečiai prie NATO prisijungs, bet tai užtruks. Ne dėl baimės ar biurokratinių kliūčių. Ukraina sulaukė tokios NATO valstybių paramos, kokios iki šiol nesulaukė jokia kita šalis, ši parama ir toliau tik didės, o ukrainiečiai nebus palikti su agresoriumi vienui vieni“, – teigė jis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./NATO valstybių lyderiai rinkosi į iškilmingą vakarienę Prezidentūroje

Deividas Šlekys atkreipia dėmesį, jog susitikimo išvakarėse JAV vadovai ne kartą kartojo, jog nepritars Ukrainos narystei. Visgi, jo teigimu, baigiamajame komunikate buvo galima tikėtis „kokių naujų formuluočių, kurios rodytų judesį link narystės“.

„Kita vertus, nesinori, jog Ukraina užgožtų visą susitikimą. Nepaisant vykstančio karo, šis susitikimas nėra tik apie Ukrainą. Patvirtinti konkretūs, detalūs gynybos planai, kurie mūsų regionui tikrai svarbūs“, – teigė jis.

„Tad įspūdis, o tiksliau priminimas toks, jog reikia lūkesčius realiau formuoti. Nusivylimo nemažai, galėjo būti geriau, bet karinio saugumo klausimu priimti tikrai svarbūs sprendimai“, – konstatavo jis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Vilniaus universiteto kieme sakys kalbą. 

Kaip skelbia Vilniaus savivaldybė, neeilinis Lietuvos istorijoje renginys yra nemokamas ir atviras visuomenei, patekimas į jį bus gyvos eilės principu, išankstinė registracija nebus vykdoma. 

Istorinę JAV prezidento kalbą taip pat transliuos renginio prieigose įrengti lauko ekranai, ją tiesiogiai bus galima stebėti žiniasklaidoje.

Jungtinių Valstijų prezidentas į Lietuvos žmones kreipsis po daugiau nei dvidešimties metų pertraukos, tik antrą kartą Lietuvos istorijoje. 2002 metais kalbą sakė Lietuvoje viešėjęs tuometis šalies vadovas George'as Bushas. Vilniaus Rotušės aikštėje jis ištarė istorine tapusią frazę: „Kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu“, kuri skambiai pažymėjo tuomet ką tik Lietuvos gautą kvietimą prisijungti prie NATO. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Joe Bidenas, Gitanas Nausėda

J.Bidenas Vilniuje dalyvauja NATO viršūnių susitikime. Prieš jam prasidedant jis susitiko su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda ir dar kartą patikino dėl JAV gynybos įsipareigojimų NATO, Baltijos šalims ir konkrečiai Lietuvai.

Patekti į trečiadienio renginį bus galima nuo 16.30 val. pro vartus, esančius Universiteto ir Skapo gatvių sankirtoje. Dėl NATO viršūnių susitikimo metu galiojančių eismo ribojimų į renginio ir aplinkines teritorijas bus galima patekti tik pėsčiomis.

Renginio prieigose JAV slaptoji tarnyba atliks oro uosto tipo saugumo patikrą. Į renginį nebus leidžiama įsinešti skėčių, aerozolių, gyvūnų, dviračių, sulankstomos kėdžių, balionų, ginklų bei šaudmenų, peilių, žiebtuvėlių, vandens butelių ir kitų gėrimų bei jiems laikyti skirtų indų, kuprinių, didelių krepšių, taip pat vėliavų ir ženklų. Į renginį taip pat negalima neštis fotoaparatų su nuimamais objektyvais, trikojų, vaizdo kamerų, asmenukių lazdų, dronų, kompiuterių, planšečių.

Dėl planuojamo didelio dalyvių skaičiaus ir ribotos renginio erdvės, organizatoriai atvykti pataria anksčiau. Dalyvių patogumui renginio metu bus nemokamai dalinamas geriamas vanduo.

Atsižvelgiant į NATO viršūnių susitikimui keliamus saugumo reikalavimus koreguojami įvesti eismo ribojimai – trečiadienį jie bus griežtesni, nei buvo numatyta, informuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

15 min nuotr./Rytinė spūstis

Ribojimų metu nuo 6.30 iki 12 val. viešasis transportas kursuos pagal suplanuotus tvarkaraščius, tačiau galimi vėlavimai. Tam tikru metu viešojo transporto eismas laikinai minėtose gatvėse ar jų atkarpose gali būti sustabdytas.

Liepos 12 d. papildomų eismo ribojimų Vilniaus žemėlapis

Ribojimų metu minėtose gatvėse ir jų atkarpose galės važiuoti specialiųjų tarnybų ir kitas transportas, turintis išduotus leidimus. Iš papildomų ribojimų zonos ar į ją pagal galimybes bus leidžiama važiuoti ir gyventojų bei aptarnaujančiam transportui.

Daugiau skaitykite ČIA.

Pažangos yra, bet Ukrainos lūkesčiai buvo didesni – tokie vertinimai vyrauja po pirmosios NATO viršūnių susitikimo dienos Vilniuje.

NATO patvirtino naujus gynybos nuo Rusijos planus, Turkija atvėrė kelią Švedijos narystei, o aljanso lyderiai paskelbė apie papildomą ilgalaikę paramą ukrainiečiams ginantis nuo Rusijos ir pažadėjo pakviesti Ukrainą prisijungti.

NATO pažadėjo, kad Ukrainai nereikės laikytis ilgos ir varginančios reformų procedūros, vadinamos Narystės veiksmų planu, tačiau nenurodė, kada tiksliai Ukraina galėtų prisijungti prie NATO.

„Yra gerų žinių mūsų flangui, tiek dėl gynybos planų, tiek dėl Švedijos, tiek dėl vokiečių įsipareigojimų. Bet pažanga dėl Ukrainos yra kukli, neatitinka jų lūkesčių. Yra svarstančių, kad tokią JAV poziciją lemia ir galimų derybų su rusais perspektyva“, – 15min teigė vienas Lietuvos valdžios atstovas, kalbėjęs anonimiškai, kad galėtų pasidalyti savo atviru asmeniniu vertinimu.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./NATO valstybių lyderiai rinkosi į iškilmingą vakarienę Prezidentūroje

„Kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso galėsime pateikti tada, kai su tuo sutiks sąjungininkai ir bus įvykdytos sąlygos“, – taip skamba daugiausia diskusijų sukėlęs sakinys.

Toks neapibrėžtas žodynas kelia gana didelį nusivylimą, kad šalis lieka „pilkojoje zonoje“, o tai gali skatinti tęsti Rusijos agresiją.

Visgi optimizmo Ukrainai ir jos rėmėjams įpučia ilgalaikis įsipareigojimas stiprinti paramą Kyjivui ir Vilniuje paskelbti prancūzų ir vokiečių sprendimai dėl svarbios ginkluotės tiekimo.

15min žurnalistų komanda kviečia kartu sekti svarbiausią istorinį susitikimą.