Pirmuoju Dr.VET Lazdynų gyvūnų ligoninėje įsikūrusio kraujo banko donoru tapo šuo Persiladas. Mišrūno šeimininkas vilnietis Jaroslavas neslėpdamas jaudulio džiaugėsi galėdamas prisidėti prie kilnaus tikslo.
„Suprasdami kraujo svarbą ir poreikį, šeimoje priėmėme tokį sprendimą. Mes šeimoje ir patys aukojame kraują, tad džiaugiamės, kad ir mūsų augintinis gali prisidėti prie kitų gyvūnų gelbė-jimo. Nors ir neramu, jaudinausi, tačiau suprantu, kad tai daroma dėl kilnaus tikslo“, – sako kartu su Persilado sese kalyte Grielka į gyvūnų ligoninę atvykęs Jaroslavas.
Dviejų šunų šeimininkas neabejoja, kad šunų ir kačių mylėtojai turėtų rūpintis ne tik savo augin-tiniais, tačiau ir kitais, dėl savo gyvybės kovojančiais, gyvūnais.
„Reikia nebijoti ir nesvarstyti, o imtis veiksmų. Pati procedūra yra visiškai nebaisi, tad bijoti nėra ko, o viską reikėtų vertinti kaip galimybę padėti kitiems“, – sako vilnietis.
Po kraujo donorystės gyvūnų ligoninės darbuotojams susisiekus su Jaroslavu, jis teigė, kad au-gintis jaučiasi puikiai, yra energingas ir džiaugsmingas. Pasak jo, vienintelis pokytis – dar stipres-nis ryšys su augintiniu.
„Mūsų ryšys ir iki šiol buvo labai artimas bei stiprus, tačiau, žinoma, po donorystės jis dar labiau sustiprėjo“, – savo sprendimu džiaugiasi į kraujo banką savo mylimą keturkojį Persiladą atlydė-jęs Jaroslavas.
Kviečia gyvūnų kraujo donorais tapti visus neabejingus keturkojų šeimininkus
Lazdynų gyvūnų ligoninės vadovė Kristina Raulinaitė teigia, kad kraujo perpylimo procedūros Lietuvoje atliekamos jau daugiau nei trisdešimt metų, tačiau gyvūnų kraujo bankai vis dar yra retenybė. Dėl to kritiniais atvejais, kai veterinarijos klinikoms prireikdavo gyvūnų kraujo, o jo nebūdavo kur gauti, sunkiai sergančius ar traumuotus gyvūnus ne visada pavykdavo išgelbėti.
„Kiekvieną kartą, kai gyvūnui po operacinių komplikacijų, traumų ar ligų būdavo reikalingi kraujo perpylimai, reikėdavo ilgai ieškoti donoro, kurio kraujas būtų tinkamas, tuomet dar atlikti visus reikalingus kraujo tyrimus, o tai pareikalaudavo nemažai laiko, kuris tokiais atvejais yra gyvybiškai svarbus. Neturėjome ir visos tam reikalingos įrangos.
Kraujo bankas padės supaprastinti procedūrą, nes kiekvienais metais gyvūnų augintinių kraujo poreikis tik auga. O dabar reikalinga visuomenės pagalba, siekiant užtikrinti pakankamą donorų kiekį, kad kraujas būtų prieinamas kiekvienam pacientui, kuriam to reikia“, – teigia Dr. VET
Lazdynų gyvūnų ligoninės vadovė K.Raulinaitė, pridurdama, kad kraujo bankas suteiks galimybę išgelbėti šimtus gyvūnų.
Norintys prisidėti prie gyvūnų gyvybių išsaugojimo gyvūnų šeimininkai kviečiami registruotis donorystei čia https://bit.ly/3L3DOSk. Atsidėkojant už kilniam tikslui aukojamą kraują, kiekvienam donorui bus atlikta išsami apžiūra, kraujo tyrimai, nustatyta kraujo grupė, bus padovanota maisto papildų kraujo forminių elementų atsistatymui ir skanėstų. Be to, jei ateityje patiems donorams prireiktų kraujo perpylimo, jis gyvūnui būtų atliktas netaikant šios procedūros mokesčio, kurį sudaro specialistų atlygio už darbą ir būtinų priemonių apmokėjimas.
Pasak K.Raulinaitės, kruopštus donoro atrinkimas ir priežiūra donorystės metu užtikrina minimalią riziką kraują aukojančiam gyvūnui. Kraujo donorystės metu gyvūnas visą laiką stebimas specialistų, kurie užtikrina gerą gyvūno savijautą, o jei matoma, kad gyvūnas nerimauja, – kraujo paėmimas sustabdomas. Visa procedūra trunka apie 5-10 minučių. Priklausoma nuo gyvūno svorio, procedūros metu paimama iki 450 ml kraujo.
„Daugelis gyvūnų aukojant kraują nepatiria jokių šalutinių reiškinių. Žinoma, kaip ir žmonės, po procedūros augintiniai gali jaustis pavargę, todėl rekomenduojama po kraujo aukojimo dieną praleisti kuo ramiau, riboti gyvūno fizinį krūvį. Tačiau jau kitą dieną gyvūnas gali sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą“, – sako veterinarijos gydytoja.
Dažniausios priežastys, dėl kurių gyvūnams prireikia kraujo perpylimo
1. Sunkios traumos, kai gyvūnas netenka daug kraujo (pvz., autoįvykiai);
2. Kraujo krešumo ir kraujodaros sutrikimai;
3. Apsinuodijimai (žiurkių nuodais ir kt.);
4. Mažakraujystė – imuninės kilmės susirgimai, parazitų sukeltos ligos;
5. Neoplazijos;
6. Kraujo neteikimas operacijos metu.
Gyvūnų kraujo donorų kriterijai
Gyvūnas gali būti kraujo donoru, jei atitinka šiuos reikalavimus:
1. Yra kliniškai sveikas;
2. Šuo sveria ne mažiau nei 25 kg, katėms svorio kriterijai netaikomi;
3. Yra 1-8 metų amžiaus;
4. Gyvūnas vakcinuotas, reguliariai nukirmintas ir nublusintas;
5. Neturėjęs kraujo perpylimo;
6. Gero temperamento;
7. Gali ramiai pagulėti apie 5-10 min.
