Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 06 08 /16:17

Vilniaus gatvės prisipildė vaivorykštės spalvų: meilės ir lygybės nusipelnė visi

Šeštadienį Lietuvos sostinėje ketvirtą kartą vyko lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų (LGBT) bei juos palaikančiųjų eitynės „Už lygybę!“ Miestas nusidažė vaivorykštės spalvomis. Nuo sostinės Bernardinų sodo pajudėjo tūkstantinė žmonių kolona, daugiausia jaunimas, nešinų vaivorykštės spalvų vėliavomis, balionais, plakatais. Sostinės centras šurmuliavo trankia muzika, iš atvirų autobusų eitynių dalyviai mojavo praeiviams. Kelias valandas trukęs renginys finišavo Lukiškių aikštėje.

Renginio tvarką prižiūrintys policijos pareigūnai BNS teigė, jog renginyje dalyvavo apie 7-8 tūkst. žmonių, tuo metu festivalio „Baltic Pride“ organizatorių Lietuvos gėjų lygos atstovų teigimu, eitynėse Gedimino prospektu dalyvavo apie 10 tūkst žmonių.

„Aš tikiuosi, kad susirinks daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Prisiminkime 2010-uosius, 2013-uosius, 2016-uosius metus, aš matau, kai miestas ir žmonės keičiasi. Ir aš manau, kad pokyčiai ne už kalnų. Tai yra politikai pradės galvoti apie mus, kad mes irgi taip pat esame jų rinkėjai. Už mano nugaros stovi 10 tūkst. žmonių, tai čia stipri žinia, kad mes esame visi šeima, nepriklausomai nuo to, kokios mes esame orientacijos“, – žurnalistams šeštadienį sakė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis sakė, jog eitynės šeštadienį vyko ramiai, be incidentų ir pažeidimų.

VIDEO: Meilės ir lygybės šventėje – palaikymas kitokiems ir džiaugsmas progresuojančia Lietuva

Džiaugėsi gera nuotaika

Žygiuojantys žmonės prisipažino besidžiaugiantys puikia atmosfera.

„Be abejo, už lygybę!“, – paklausta, kodėl dalyvauja eitynėse, 15min sakė mergina.

„Palaikau laisvę. Tikėjausi, kad bus šiek tiek mažiau [žmonių], tai labai smagu, kad daug žmonių susirinko“, – šypsojosi kalbinta moteris.

Kita eitynių dalyvė teigė, jog meilė skirta visiems, nepriklausomai nuo jokių veiksnių. „Pažiūrėkit aplink, kokios puikios nuotaikos. Visi mes žmonės“, – kalbėjo ji.

„Atėjome palaikyti. Džiaugiuosi, kad su draugais susitinkam ir būnam čia, tai labai svarbios eitynės, organizuojamos Baltijos šalyse“, – savo įspūdžiais dalijosi kita eitynėse dalyvaujanti moteris.

„Labai džiaugiuosi, kad mes laisvėjam. Labai norėčiau, kad tie, kurie galvoja, jog yra vieni kažkur kaime užsislėpę, pamatytų mus žygiuojančius ir suprastų, kad viskas bus gerai“, – sakė kita 15min kalbinta mergina.

Nemažai eitynių dalyvių pastebėjo, kad šiais metais nebėra šalia susirinkusių priešiškai nusiteikusių žmonių: „Opozicijos yra daug mažiau nei buvo praeitą kartą, tvorų nėra, vadinasi viskas tik gerėja ir mes judam į priekį, labai gražu, kad tokie procesai vyksta Lietuvoje.“

Eitynėse kalbinti žmonės pabrėžė, kad vyrauja labai gera nuotaika, žmonės šypsojosi ir šoko.

Eitynių transliacija:

Nusipelno lygių teisių

Eitynėse dalyvaujanti liberalė Aušra Armonaitė sakė, kad visi nusipelnė lygybės prieš įstatymą ir esame per maža šalis, kad atstumtume kitokius. „Iš tikrųjų tikėjausi, kad bus tiek žmonių, nes Lietuva keičiasi. 2016-aisiais jau matėm taikią, linksmą, spalvingą šventę ir tikėjausi, jog ir šįmet tai turėsime“, – teigė ji.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigė, jog būsimame Seime sėkmės rinkimuose atveju siūlytų vėl imtis jau svarstytos, tačiau reikiamo palaikymo nesulaukusios, partnerystės įteisinimo iniciatyvos.

Eitynėse dalyvavęs Liberalų sąjūdžio vienas iš lyderių europarlamentaras Petras Auštrevičius sakė, kad mums reikėtų brėžti atviresnės visuomenės ribas.

„Aš esu čia dėl to, nes nenoriu kad šiais žmonėmis būtų gąsdinama visuomenė ir nereikia gąsdintis. Tai yra tik patvirtinimas, kad Lietuva keičiasi, mes pradedame pakančiau matyti kitaip gyvenančius ir mąstančius žmones“, – kalbėjo P.Auštrevičius.

Minia žygiavo pasipuošusi spalvingais plakatais, vaivorykštės vėliavomis. Minioje važiavo ir spalvingi autobusai, kuriuose vyko tikras vakarėlis.

Atlikėjas Jurgis Didžiulis sakė, kad LGBT žmonėms labai svarbu atsiverti ir parodyti, kas jie yra. „Savo šeimoje turiu daug gėjų ir jie negalėjo būti visaverčiai, nes jų nepriėmė. Reikia palaikymo, kad jie atsiskleistų ir būtų savimi“, – sakė dainininkas. Jis teigė besidžiaugiantis, kad nuotaika eitynėse yra šventinė.

„Džiaugiuosi, kad žmonės čia gali parodyti atviresnę pusę be jokių stigmų ir baimių“, – kalbėjo jis.

Laidos „Beatos virtuvė“ vedėja ir kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, atėjusi į eitynes, sakė, kad svarbiausia, jog eitynėse labai daug atvirų, linksmų ir laimingų žmonių.

Anūkę atlydėjusi Nijolė Oželytė ragino mylėti savo vaikus ir anūkus: „Jūs mylit savo vaikus, anūkus ar jų orientaciją? Savęs to paklausti – geriausias būdas išsigydyti homofobiją. Svarbiausia yra mūsų vaikai. Aš visada jaučiausi kitokia dėl savo ryžumo, todėl gerai juos suprantu. Mylėkite savo vaikus, nes jie dar jaučia diskomfortą, bet situacija gerėja“, – pozityvia gaida užbaigė N.Oželytė.

15min kalbintas vyras teigė į eitynes atėjęs, nes jo sutuoktinis yra lietuvis, o jis pats – ukrainietis ir jie nori pokyčių Lietuvoje.

„Svarbu, kad visi šie žmonės žinotų, kad jie ne vieni. Prieš trejus metus dalyvavome eitynėse. Tuo metu buvo gal 5 tūkst. žmonių, dabar yra 10 tūkst., gal daugiau. Atmosfera neįtikėtinai draugiška, čia mano meilės šalis, išmokau dėl savo mylimojo lietuvių kalbos. Esu nustebintas, pamalonintas, šiandien didelė šventė, ačiū organizatoriams“, – kalbėjo vyras.

Kita eitynėse sutikta mergina tvirtino dalyvavusi tokiame renginyje ne tik Lietuvoje, bet ir Londone. Paklausta, ar eitynės Vilniuje kažkuo panašios į Londono, ji sakė: „Dar nepanašu, bet man atrodo, kad labai greitai progresuojame.“

Dar vienas 15min kalbintas vyras sakėsi atėjęs palaikyti seksualinių mažumų, kad jie turėtų turėti tokias pačias teises, kaip turi jis ir kiti heteroseksualūs asmenys.

„Aš manau, kad tai yra neteisinga ir mes atėjome palaikyti ir parodyti, kad daug žmonių yra, kurie tiki, kad viskas turi būti teisingai, o ne taip, kaip yra dabar“, – kalbėjo eitynių dalyvis.

Buvusi Vyriausybės kanclerė, dabar vadovaujanti Danijos investicinei bendrovei „Northen Horizon“, Milda Dargužaitė sakė eitynėse dalyvaujanti, nes palaiko lygias teises. Ji teigė, kad Lietuvoje matomas didžiulis progresas.

„Buvau prieš šešis metus [eitynėse], tai tada buvo siaubas, buvo labai tylu, ant mūsų rėkė, visiškai nepalaikė, o dabar yra labai gera nuotaika, yra nuostabu matyti, koks progresas Lietuvoje“, – kalbėjo M.Dargužaitė.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigė, kad Europos institucijos visose Europos sostinėse palaiko tokias akcijas.

„Europos Sąjunga visada pasisako už laisvę, už lygybę, už solidarumą ir už nediskriminaciją, už visų Europoje gyvenančių žmonių lygias teises. Todėl visose sostinėse, visose Europos Sąjungos valstybėse Europos Komisija, Europos institucijos palaiko štai tokias akcijas, kurios kalba apie žmogaus teises ir apie kiekvieno žmogaus pasirinkimą“, – sakė A.Pranckevičius.

Žmonės provincijoje vis dar baiminasi atskleisti orientaciją

Eitynėse dalyvvusi Jaunimo linijos savanorė Julija BNS sakė atėjusi išreikšti solidarumą visiems kitokiems žmonėms, kas jie bebūtų, nes būtent šių žmonių skambučių dažnai tenka sulaukti psichologų linijose.

„Mes esame už visus žmones, už visus, ypač tuos, kurie mums skambina. O skambina labai įvairūs žmonės ir mes susiduriame su labai dideliu nepriėmimu kitokio žmogaus, kalbant ne tik apie LGBT, bet koks kitoks žmogus labai sunkiai priimamas visuomenėje. Mes norime išklausyti visus žmones“, – BNS sakė Julija.

Pasak jos, LGBT žmonės neretai vis dar baiminasi atskleisti savo seksualinę orientaciją ir šios problemos ypač dažnos regionuose, provincijoje.

„Mes tą girdime iš LGBT bendruomenės, daugiau iš regionų girdime, kad ten yra baisu būti savimi, atskleisti savo tapatybę, orientaciją ir tas kelia daug emocinių ir galų gale saugumo problemų“, – kalbėjo eitynėse su kitais Jaunimo linijos savanoriais dalyvavusi Julija.

Vilniaus universitete skandinavistiką studijuojantis „Baltic Pride“ dalyvis 20-metis Prieglius sako, kad gyvendamas sostinėje jaučia draugišką, tolerantišką aplinką. Tačiau taip pat sakė žinąs, kad situacija regionuose gerokai skiriasi.

„Žinau, tikrai, kad kai kurie dėstytojai replikas įvairias sakydavo, būdavo kreivų žvilgsnių ir panašiai. Aišku, Vilniuje, kur gyvenu, yra labai draugiška aplinka, bet jaučiu savo burbulą ir žinau, kad už šito burbulo ribų, ypač regionuose, situacija daug blogesnė“, – BNS sakė Prieglius.

Anot jo, eitynėse dalyvavo keli šimtai Vilniaus universiteto, kuriame yra susibūrusi ir LGBT grupė, dėstytojų, studentų, darbuotojų.

„Rusijoje vyksta LGBT žmonių genocidas“

Iš Rusijos atvykęs 33 metų gydytojas Petia Voskresenskis BNS teigė su kitais Rusijos LGBT bendruomenės nariais dalyvaujantis jau penktame iš eilės Baltijos parade.

„Organizuojame rusų koloną šiose eitynėse, todėl, kad labai svarbu kelti Europoje klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų LGBT bendruomenės atžvilgiu Rusijoje. Joje per paskutinius dvejus metus vyksta LGBT žmonių genocidas, daugiausia Čėčėnijos respublikoje, kur tiesiog žudomi kitos orientacijos žmonės. Čėčėnijos emisarai važinėja dabar ir į Maskvą, ir į Sankt Peterburgą, kur ten taip pat persekioja kitokios orientacijos žmones“, – pasakojo P. Voskresenskis.

Tačiau anot jo, Rusijoje pačios opiausios ne LGBT žmonių teisės, o apskritai visų piliečių teisų problemos.

„Žmogaus teisių problema LGBT žmonių atžvilgiu nėra itin opi. Rusijoje ypač ryški ir skaudi žmogaus teisių problema visų jos piliečių atžvilgiu. Mes neturime nepriklausomų teismų, nepriklausomos žiniasklaidos, mūsų rinkimų sistema iš esmės sužlugdyta, kuriamas totalitarinis režimas, kuris nuožmiai kovoja su pilietine visuomene“, – kalbėjo eitynių dalyvis iš Sankt Peterburgo.

Mes neturime nepriklausomų teismų, nepriklausomos žiniasklaidos, mūsų rinkimų sistema iš esmės sužlugdyta, kuriamas totalitarinis režimas, kuris nuožmiai kovoja su pilietine visuomene, – kalbėjo eitynių dalyvis iš Sankt Peterburgo.

Tuo metu eitynes atokiau stebėjęs Lietuvoje dirbantis 35-erių statybininkas Vladimiras iš Ukrainos sakė priimantis kitokios orientacijos žmones, bet nepritariantis jų eitynėms.

„Aš manau, kad kiekvieno asmeninis reikalas, tegul jie gyvena, kaip nori. Bet manau, kad parado dėl to nereikia rengti. Mes gi neorganizuojame paradų šiaip sau, nors mes normalios orientacijos. Nesakau, kad jie nenormalūs. Jie yra, visi pripažįsta, kad jie yra ir ačiū Dievui. Bet kam rengti demonstracijas?“, – kalbėjo Vladimiras.

Kai kurie BNS bandyti kalbinti eitynes stebėję vyresnio amžiaus žmonės nepanoro komentuoti eitynių. Tuo metu 65-erių vilnietė Irena sakė atėjusi pasižiūrėti spalvingo ir nuotaikingo reginio.

„Aš tai visiškai normaliai, tolerantiškai žiūriu į visa tai. Jei erzintų, aš čia nebūčiau. Atėjau pasižiūrėt tiesiog, smagu, spalvota, gražu“, – sakė moteris.

„Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“ yra ne tik renginys, kuriame švenčiame tai, kuo esame, bet ir protestas, kuriuo reikalaujame lygių teisių LGBT bendruomenės nariams“, – teigia festivalio organizatoriai Lietuvos gėjų lyga.

Baltijos šalių seksualinių mažumų eitynės kasmet vyksta kaskart kitoje šalyje – pernai Rygoje vykusiose eitynėse dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. dalyvių.

Eitynių Vilniuje dalyviai prisiminė, kad praėjusiais metais Rygoje buvo daugiau nepatenkintų žmonių nei dabar Vilniuje: „Kol kas, kiek einu, tai daugiau palaikymo gavome, nes Rygoje buvo taip, kad labai daug kas priešinosi, labai daug kas stovėjo šalia ir šaukė, o čia [Vilniuje] visi žmonės labai palaiko, tai labai smagu.“

Eitynėse Vilniuje dalyvavo parlamentinių Liberalų sąjūdžio atstovai, Socialdemokratų partijų vadovai, taip pat daugelio Europos Sąjungos šalių, JAV, Kanados ambasadoriai, Švedijos užsienio prekybos ministrė Ann Linde, Nyderlandų europarlamentarė Sophie in 't Veld, Škotijos vyresnių žmonių ir lygybės ministrė Christina McKelvie.

Šeštadienio popietę, kai Vilniaus gatves užplūdo LGBT bendruomenė ir ją palaikantys bei lygybę skatinantys žmonės, „Bernardinų sode“ televizijos laidų vedėjas Kristupas Krivickas su šeima kvietė visus į savas „Tradicinių šeimų“ eitynes. Tiesa, ši jo iniciatyva persikėlė ir į kitus miestus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Palangą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?