Kaip rašoma Vilniaus apskrities VPK pranešime, iki gegužės 27-osios dienos, „Crowne Plaza Vilnius" konferencijų salėje 33 Europos šalių policijos atstovai gvildens „Stokholmo programos“ iškeltų saugumo bei teisingumo principų praktinio įgyvendinimo aspektus ir aptars policijos veiklos modelį, grįstą bendruomenių teisėsaugos organizacine strategija.
Konferencijos atidaryme sveikinimo žodį tarė Lietuvos policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, aukštai įvertinęs mūsų šaliai bei jos sostinei parodytą dėmesį ir Vilniaus apskrities policijos įstaigos viršininkas Kęstutis Lančinskas, išreiškęs įsitikinimą, kad konferencija praktiškai prisidės prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės Europoje kūrimo. Pirmosios plenarinių posėdžių dienos pranešimų ir diskusijų temos buvo susijusios su Stokholmo programos įtaka Europos policijos veiklai bei naujais policijos ir visuomenės bendradarbiavimo būdais.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktoriaus Olego Skinderskio pranešimas „Stokholmo programa – nauji iššūkiai ir galimybės didinti Europos piliečių saugumą“ apibūdino Europos Sąjungos teisės politikos raidą ir pabrėžė Stokholme priimto programinio dokumento aktualumą bei praktinę reikšmę visos Europos piliečių saugumui.
Pagrindiniai Stokholmo programos tikslai ir prioritetai teisingumo ir teisėsaugos srityse, parengti atsižvelgiant ir į Lietuvos siūlymus yra šie: bendra ES saugumo strategija kovojant prieš organizuotą nusikalstamumą, terorizmą ir kitas pavojingiausias nusikalstamumo formas; bendros ES saugumo erdvės kūrimas, deramai atsižvelgianti į pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą.
Amsterdamo policijos viršininko pavaduotojas Coro Gorisseno pranešime „Stokholmo programa ir jos įtaka policijos veiklai Europoje“ suformulavo dabarties keliamus reikalavimus policijos sistemų tobulėjimui: efektyvesnė duomenų apsaugos ir policijos institucijų keitimosi informacija sistema ES šalyse; saugumą užtikrinančių technologijų plėtra; solidari ES šalių politika prieglobsčio teikimo ir imigracijos kontrolės srityse; ES šalių teisėtvarkos sistemų kokybinė plėtra; darnesnės bendradarbiavimo procedūros baudžiamųjų bylų tyrimuose ir kt.
Stokholmo miesto apylinkės policijos komisaro Ulfo Johanssono pranešimas, buvos skirtas ypatingai policijos taktikai, naudojamai įvairių viešųjų protestų apraiškų metu. Pranešimo tema „Dialogas – laiminti koncepcija“ atspindi naują, moksliškai pagrįstą ir pastebimų praktinių rezultatų davusią policijos veiklos koncepciją, viešosios tvarkos apsaugą ir konfliktų viešojoje erdvėje valdymą grindžiančią mobiliosiomis policijos operacijomis, situaciniu konfliktų sprendimu, nekonfliktiniu komunikavimu, nekonfrontacinio pobūdžio policijos dialogu su protestuotojais. Dialogas, platus ir prieinamas bendravimas, argumentų išklausymas, galimybė išsakyti savo reikalavimus, supažindinti su teisėmis bei pareigomis, pagerina konfliktinių procesų skaidrumą, jų vyksmo nuspėjamumą, sumažina dėl klaidingų stereotipų, gandų ar nesusipratimų kylančią socialinę įtampą, abipusį nepasitikėjimą ar įtarumą.
Darbo sesijoje „Bendradarbiavimas su visuomene. Naujos idėjos“ pasisakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Dalia Kedavičienė, Dublino policijos komisaro padėjėjas Michaelis Feehanas, L. Kleizos labdaros ir paramos fondo veiklą pristatė Tomas Masaitis.
Lietuvos policijos atstovė savo pranešime išskyrė Vilniaus apskrities policijos bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir bendruomenėmis formas, pabrėžusi „Saugios kaimynystės“ iniciatyvos pranašumus. Svečias iš Airijos pristatė šios šalies policijos taikomą individualizuoto požiūrio į nepilnamečių padaromus teisės pažeidimus taktiką. Nustačiusi konkretaus jaunuolio padaryto teisės pažeidimo aplinkybes ir nusikalsti paskatinusius individualius bei socialinius faktorius, policija pasitelkia reikiamus partnerius bei socialines institucijas, galinčias paskatinti įstatymą peržengusį asmenį atkurti pozityvius santykius su visuomene, padėti jo socialinei įterpčiai. Bendromis pastangomis kuriama individualizuota tolesnės asmeninės bei visuomeninės raidos strategija, minimizuojanti galimą recidyvinį nusikalstamumą.
