„Esame labai susirūpinę dėl neseniai paviešintos informacijos apie JAV vykdomą sekimo programą РRISM, kuri sulaukė griežtos Europos piliečių, ES narių ir institucijų reakcijos“, – rašoma pareiškime, kuris buvo išplatintas Vilniuje vykstančio susitikimo metu.
Vokietijos ir Prancūzijos teisingumo ministerijų teigimu, galimybė užsienio šalių valdžios įstaigoms prieiti prie asmens duomenų turi didelės reikšmės privatumui, todėl turi būti aiškiai apibrėžta ir griežtai kontroliuojama.
„Tokiu atveju žmonės turi žinoti, kuriuos asmens duomenis renka telekomunikacijų kompanijos, kokia apimtimi ir kokiu tikslu jie perduodami užsienio valdžios institucijoms, – pažymėta pareiškime. – Dar daugiau, mūsų pareiga užtikrinti kruopščią apsaugą Europos piliečiams, taigi būtina rasti laisvės ir saugumo balansą, kad ši teisė būtų apsaugota.“
„Norime sukurti pakankamus saugiklius ir kuo skubiau imti taikyti šias taisykles.“
Pasak vokiečių ir prancūzų, prasidėjusios diskusijos dėl ES asmens duomenų apsaugos reguliavimo yra tiesiogiai susijusios su šiuo klausimu.
„Atsižvelgiant į klausimo svarbą ir didelius mūsų piliečių lūkesčius, norime sukurti pakankamus saugiklius, reaguojant į neseniai paaiškėjusius faktus (apie šnipinėjimą – red. past.), ir kuo skubiau imti taikyti šias taisykles“, – teigiama pareiškime, kurį pasirašė Vokietijos ir Prancūzijos teisingumo ministrės Sabine Leutheusser-Schnarrenberger bei Christiane Taubira.
Penktadienį Vilniuje tęsiasi neformalus ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimas. Antrą renginio dieną posėdžiauja už teisingumo klausimus atsakingi ministrai. Jų dėmesys sutelktas į EK pasiūlytą asmens duomenų apsaugos reformą, kurios tikslas – atnaujinti galiojančias ES duomenų apsaugos taisykles reaguojant į globalizacijos ir informacinių technologijų plėtrą. Reforma siekiama užtikrinti nuoseklesnį, aiškesnį ir sklandesnį duomenų apsaugos standartų taikymą visose ES šalyse.
Leidžiamos ir dvišalės derybos
Šią savaitę ES narių ambasadoriai Briuselyje nusprendė sudaryti darbo grupę asmens duomenų apsaugos klausimams aptarti su amerikiečiais. Pirmas susitikimas numatytas kitą savaitę. Jai pirmininkaus Europos Komisijos (EK) ir Lietuvos atstovai.
Bendrijai derybose atstovaus Lietuvos, EK ir Išorinių veiksmų tarybos pareigūnai, antiterorizmo koordinatorius, iki 10 valstybių narių ekspertų ir darbo grupės narys.
Kartu sutarta, kad suinteresuotos ES narės gali saugumo klausimais su JAV diskutuoti dvišaliu pagrindu.
Bendrija, be kita ko, pageidauja, kad kompanijos, siūlydamos prekes ir paslaugas europiečiams, laikytųsi ES galiojančių asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Reikalauja ES, o ne JAV teisės aktų viršenybės.
Norima griežčiau apibrėžti asmens duomenis (tai būtų ne vien el. laiškų ir kitokio bendravimo turinys, bet ir pokalbių trukmė, asmenų buvimo vieta ir pan.)
Skandalas dėl šnipinėjimo
Liepos pradžioje, vos Lietuva perėmė ES Tarybos vairą, buvo nuspręsta pradėti derybas su JAV dėl duomenų apsaugos. Konsultacijos Vašingtone rengiamos reaguojant į skandalą, kuris kilo žiniasklaidai pranešus apie amerikiečių vykdomą plataus masto šnipinėjimą.
Pokalbiai vyksta Vašingtonui ir Briuseliui pradėjus derėtis dėl didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos sutarties, kuri, skaičiuojama, kasmet įlietų apie 119 mlrd. eurų (411 mlrd. litų) į ES ir 95 mlrd. eurų (328 mlrd. litų) – į JAV ekonomiką, suteikdama labai reikalingą postūmį sąstingio apimtai Europos ekonomikai. Partneriai sutiko, kad pokalbiai vyktų paraleliai, nors kai kurie Europos politikai paragino pastarąsias derybas sustabdyti.
Kaip skelbiama, įgyvendindami elektroninio šnipinėjimo programą РRISM amerikiečiai ne vien rinko didžiulius kiekius informacijos apie privačius pokalbius telefonu ir veiklą internete, bet ir šnipinėjo savo sąjungininkus, be kita ko, ir ES institucijų biuruose.
 |
| Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos analitikas Edwardas Snowdenas |
Šnipinėjimo skandalas įsiplieskė dėl buvusio Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) darbuotojo Edwardo Snowdeno, kuris šiomis dienomis pasiprašė laikino prieglobsčio Rusijoje, paviešintų detalių.
Supykę europiečiai sutiko derėtis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, jei tuo pačiu metu vyks diskusijos dėl NSA veiklos. Briuselis perspėjo Vašingtoną galintis iš naujo peržiūrėti dvi sutartis dėl dalijimosi duomenimis – sunkiai iškovotus susitarimus keistis duomenimis apie oro linijų keleivius ir bankininkystės sistemos SWIFT informacija, jei negaus patikinimo, kad JAV šnipinėjimo programos „visiškai atitinka įstatymus“.
„Išgyvename opų momentą savo santykiuose su JAV, – pažymėjo ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström. – Abipusis pasitikėjimas smarkiai pašlijo, ir tikiuosi, jog JAV padarys viską, kad jį atkurtų.“
Oficialiuose pranešimuose apie derybų dėl prekybos sutarties pradžią vengiama užuominų apie skandalą dėl šnipinėjimo – juos sutelkiamas dėmesys į galimybę suartinti JAV ir Europos ekonomikas.
 |
| Toomas Hendrikas Ilvesas |
Beje, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas paragino ES santūriau reaguoti į šnipinėjimo skandalą. „Manau, būtų galima šiek tiek sumažinti piktinimąsi, sklindantį iš vieno arba kito politiko. Pastarosiomis dienomis girdėjome, ką daro Vokietija, Prancūzija, ką daro britai“, – dienraščiui „Postimees“ sakė jis.
Daugelis valstybių esą vykdo savo sąjungininkių ekonominį šnipinėjimą ir laiko tai ne priešiška veikla, o konkurencija.
„Jeigu tai būtų nekaltos mergelės, kurios pačios niekuo neužsiima, būtų galima suprasti šį pateisinamą įtūžį ir piktinimąsi. Tačiau tai sunku suprasti, žinant, jog kai kurios didžiosios Europos valstybės veikia lygiai taip pat“, – pridūrė prezidentas.
Aptarė kibernetinį saugumą
Pirmą renginio dieną susitikę už vidaus reikalus atsakingi ministrai daugiausia dėmesio skyrė kibernetiniam saugumui ir imigracijos klausimams.
Neformalų teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimą rengia kiekviena ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė. Į renginį atvyko delegacijos iš daugiau nei trijų dešimčių ES ir kitų valstybių, Europos Parlamento ir ES agentūrų atstovai.
