Teisingumo ministerija kartu su Europos Komisija (EK), taip pat dalyvaujant Europos teisės akademijos (ERA) atstovams, organizavo tarptautinę konferenciją civilinės teisės tema „Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra – ar civilinės teisės aktai atitinka ES piliečių interesus“.
2013-ieji yra paskelbti Europos piliečių metais, todėl labai svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiams būtų garantuojama greita ir efektyvi jų teisių apsauga. Šie klausimai itin aktualūs gyvenant sienų tarp valstybių neturinčioje europinėje erdvėje.
„Atrodytų, kad Europos piliečiams yra sudarytos visos galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo, tačiau dažnai kyla klausimas, ar finansiniu požiūriu naudinga ginti savo teises tarpvalstybinėje byloje, ypač tais atvejais, kai reikia išsiieškoti nedidelę sumą. Todėl džiugu, kad šiandien galime rinktis iš Europos Sąjungos teisės mums suteikiamų instrumentų įvairovės ir pasinaudoti mūsų poreikius labiausiai atitinkančia procedūra“, – sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šiuo metu Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra taikoma tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, jei ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 2000 eurų (apie 6905 litų). 2007 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente numatyti pagrindiniai Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros aspektai, o nereglamentuotiems klausimams spręsti taikoma valstybės narės, kurioje nagrinėjimas ieškinys pagal minėtą procedūrą, teisė. Ieškovas pradeda Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą užpildydamas standartinę ieškinio formą ir pateikdamas ją kompetentingam teismui tiesiogiai, paštu arba kitomis tai valstybei narei, kurioje pradedama procedūra, priimtinomis ryšio priemonėmis.
Konferencijos metu ES valstybių narių ekspertai dalinosi praktine Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taikymo patirtimi, diskutavo apie tobulinimo galimybes ir kryptis siekiant, kad ši procedūra kuo geriau atitiktų ES piliečių interesus. Liuksemburgo Makso Planko tarptautinės bei užsienio šalių baudžiamosios teisės instituto prof. Burkhard Hess atkreipė dėmesį į tai, kad ES civilinio proceso srityje vykdomas harmonizavimas gana fragmentiškas ir siūlė harmonizuojant atskiras sritis nepamiršti nuoseklumo. Šį požiūrį palaikė ir Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas teigdamas, kad kuriamoms ES civilinio proceso procedūroms turi būti taikomi aukšti standartai, turi būti siekiama, kad jos būtų efektyvesnės nei nacionalinėse valstybių narių teisės sistemose esančios procedūros.
Dauguma ekspertų atkreipė dėmesį į tai, kad reikia ieškoti būdų, kaip procedūrą padaryti kuo pigesnę, pavyzdžiui, Roterdamo Erasmus universiteto prof. dr. Xandra E. Kramer pabrėžė, kad kartais žyminis mokestis sudaro bene didžiausią procedūros kainos dalį ir svarstė, ar nebūtų tikslinga šiai procedūrai nustatyti vienodą žyminį mokestį visose valstybėse narėse. Kaip vienas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros privalumų buvo įvardintas sąlyginai trumpas ieškinio nagrinėjimo laikas ir tai, kad sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo pripažinimo vykdytinu ir nesuteikiant galimybės ginčyti jo pripažinimą.
EK atstovai pabrėžė, kad įvertinus valstybių narių patirtį taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ir suinteresuotų asmenų pateiktus pastebėjimus dar šių metų pabaigoje rengiamasi pateikti svarstyti reglamento patobulinimą, kuriame galima tikėtis tokių pakeitimų kaip ieškinio sumos, kuriai esant galima pasinaudoti šia procedūra, padidinimas ir jos taikymo srities išplėtimas. EK nuomone, šie pakeitimai galėtų padaryti procedūrą patrauklesnę smulkiam ir vidutiniam verslui ir populiaresnę tarp vartotojų.
