Katedros aikštėje atsivėręs „Laiko portalas“ kvietė keliauti laiku
Sostinės jubiliejaus proga Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje atsivėrė „Laiko portalas“, kuris kvietė miestiečius ir sostinės svečius susiburti ir tęsti Didžiojo kunigaikščio Gedimino pradėtą miesto kroniką. Renginys subūrė įvairius ir retai ant vienos scenos matomus Vilniaus balsus skleisti miesto vardą po visą Lietuvą. Sausakimšoje Katedros aikštėje susirinkę renginio dalyviai stebėjo specialiai sostinės jubiliejui paruoštą iškilmingą koncerto programą, kurioje įvairių kartų ir muzikos stilių kūriniai pasakojo iki šiol negirdėtas Vilniaus istorijas ir palietė dabarčiai aktualias temas.
Jubiliejiniame gimtadienio koncerte pasirodė daugybė žinomų mūsų šalies atlikėjų, tarp kurių Andrius Mamontovas, Monika Liu, Mantas Jankavičius, Saulius Petreikis, grupės „Solo Ansamblis“, Švento Kristoforo kamerinis orkestras, Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO ir daugybė kitų. Renginio metu Katedros sienoje galima buvo stebėti ir įspūdingus vizualinius praeities ir dabarties vaizdinius. Vaizdo projekcijų sukurtą pasakojimą „Laiko portalas“ apie Vilnių, jo praeities ir ateities simbolius galima bus stebėti ant Katedros sienos ir sausio sausio 26–28 d. nuo 18.30 iki 23 val.
Šviesų festivalis stebins ateities vizijomis
Sostinės gimtadienio proga vilniečius ir miesto svečius stebina penktasis Vilniaus šviesų festivalis, kuris truks iki sausio 28 dienos. Šių metų festivalio tema – futurizmas. Iš Prancūzijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Ispanijos, Italijos į Vilnių atvykę menininkai atveria vaizduotės galimybių ribas bei priverčia kitomis akimis pažvelgti į mus supantį pasaulį.
Miesto 700-ojo gimtadienio proga atsivėrė ir autentiški Vilniaus barokinio senamiesčio kiemai, nušvito pagrindiniai miesto simboliai. Šviesos meno kūriniai eksponuojami žymiausiose sostinės aikštėse, skveruose ir gatvėse. Pažinti meno galeriją po atviru dangumi padės Vilniaus šviesų festivaliui skirta programėlė, kurioje lankytojai ras festivalio maršrutą.
700-ąjį gimtadienį pradėjo sostinės vėliavų kėlimas
Šventasis Kristoforas – Vilniaus globėjas, jau ne vieną šimtmetį saugantis Lietuvos sostinę ir jos gyventojus. Jis pavaizduotas sostinės herbe, vėliavoje, o labiausiai nusipelniusiems miesto gyventojams įteikiamos jo vardo statulėlės. Vilniaus jubiliejaus proga Rotušės aikštėje vyko iškilmingas trijų sostinės vėliavų pakėlimas.
Gedimino bokšte – galimybė perskaityti autentiškąjį kunigaikščio laišką
Vilniui minint 700 metų gimtadienį Gedimino pilies bokšte galima išvysti iš Latvijos atsigabentą vienalaikį Gedimino laiško nuorašą. Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės dr. Rūtos Kačkutės, būtent nuo šio dokumento pradėta skaičiuoti Vilniaus istorija. Kartu su eksponuojamu dokumentu veikia paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kuri interaktyviai pristato visų Gedimino laiškų reikšmę ir svarbą.
Laiškas visuomenei pristatytas sausio 25 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte. Dokumentas yra saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje, todėl galimybė jį pamatyti Lietuvoje yra išskirtinai reta. Originalus laiško nuorašas bus eksponuojamas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų pabaigos veiksiančioje parodoje pakeis faksimilė.
Valdovų rūmuose atidengtas paminklas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas
Sostinės gimtadienį paminėti kvietė ir Valdovų rūmų muziejus ir kvietė įvairaus amžiaus žmonėms nerti į Vilniaus istoriją. Jauniausių lankytojų laukė edukaciniai užsiėmimai, pasakojantys apie Vilniaus pilių istorinę pradžią, o vyresnių klasių moksleiviai pažino neatrastas „Šventaragio slėnio paslaptis“.
Valdovų rūmuose Vilniaus gimtadienio dieną atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, skirtas pažymėti pirmojo Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejui. Paminkle iškalti kunigaikščio laiškų fragmentai, kuriuos atrinko Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kūrinį mecenavo Ina ir Darius Zubai, o paminklas yra Vilniaus klubo dovana miestui.