2020 m. spalio 22 d. paskelbusi tarptautinį atvirąjį viešąjį pirkimą „Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje statybos darbai (I etapas) su darbo projekto parengimu“, „Vilniaus vystymo kompanija“ siekia sutvarkyti kairiąją Neries krantinės pusę nuo Šilo tilto prieigų iki Vileišių skvero ir nuo Baltojo tilto iki Žvėryno tilto. Krantinėje bus atnaujinti dviračių ir pėsčiųjų takai, apšvietimas, įrengti inžineriniai tinklai, mažosios architektūros elementai ir kt. Projektas suskaidytas į du etapus. Pirmojo viešojo pirkimo vertė – 11,43 mln. eurų.
Viena įmonė buvo apskundusi esą netinkamas, dalį tiekėjų diskriminuojančias konkurso sąlygas. Teismas viešąjį pirkimą buvo sustabdęs pirminiame etape – kai buvo laukiama tiekėjų pasiūlymų. Panaikinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pirkimo procedūros atnaujintos, o viešojo pirkimo terminas pratęstas iki 2021 m. gegužės 3 d., kad potencialūs tiekėjai spėtų tinkamai išanalizuoti projektą bei pateikti pasiūlymus atnaujintam pirkimui.
Atmesdamas ieškinį, Lietuvos apeliacinis teismas tuo pačiu sprendimu Vilniaus vystymo kompanijai iš ieškovės priteisė 11 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Šiuo metu vykstantis viešasis pirkimas – jau antrasis planuojant kairiosios Neries krantinės sutvarkymą – ankstesnis praėjusį rudenį buvo nutrauktas, Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus koreguoti dar 2014 m. pradėtą rengti rekonstrukcijos projektą ir pritaikyti jį pagal naujus standartus bei laiko dvasią. Pirmiausia – pasirūpinant išsaugoti brandžius krantinės medžius.
Upė sugrįžta į Vilnių – didžioji dalis dešiniosios Neries krantinės jau baigta rekonstruoti. Sutvarkyta krantinė nuo Žvėryno iki Žaliojo tilto, įrengtas sporto aikštynas prie Baltojo tilto, darbai šiuo metu vyksta ties Tuskulėnų rimties parku. Jau kitą savaitę bus pratęsti darbai Olimpiečių gatvėje, kur bus įrengiama terasa.
Netrukus bus sugrįžta ir prie vietos Olimpiečių gatvėje, kur ardant seną nuovažą praėjusį rugpjūtį buvo rastas mūras – maždaug 1830 m. datuojamos carinės tvirtovės pamatai. Krantinės rekonstrukcijos autoriai, įmonė „Vilniaus planas“, pakoregavo projektą, kad senąjį mūrą būtų galima palikti atvirą apžiūrai.
