Visame Vilniaus regione yra 708 lovos, skirtos COVID-19 pacientams, ir dar 100 reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose, rodo Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų duomenys.
Pirmadienio duomenimis, 89 procentai – tai yra 628 iš 708 – lovų užimtos, reanimacijose yra 15 laisvų vietų itin sunkiems pacientams.
Kai kuriuose Vilniaus regiono miestuose laisvų lovų apskritai nėra, kituose tokių nelikę nė dešimties.
Užsikrėtimų koronavirusu daugėjant, sparčiau pildosi ir kitos gydymo įstaigos.
Nėra kur plėstis
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje situacija – nepavydėtina.
Gydymo įstaiga COVID-19 skyrius išplėtė kiek galėjo, daugiau galimybių tam nėra, 15min teigė šios gydymo įstaigos ryšių su visuomene specialistė Žydrė Gedrimaitė.
„Viskas yra išdidinta iki maksimumo, jau dabar turime tiek, kiek turime“, – sakė ji.
Iš viso gydymo įstaigoje yra 322 COVID-19 pacientams skirtos lovos, 12 jų – reanimacijoje.
Pirmadienio, balandžio 26 dienos duomenimis, iš viso užimta 216 lovų, reanimacijoje laisvų vietų nebėra.
Kaip praėjusią savaitę 15min sakė ligoninės koordinatorius COVID-19 ligos gydymui ir organizavimui gydytojas Algirdas Pilvelis, didžioji dalis į ligoninę guldomų pacientų serga sunkia COVID-19 forma, jiems reikalingas deguonis.
„Yra ir kritiškai sunkių ligos formos atvejų“, – pridūrė A.Pilvelis.
Ligoninėje nuo COVID-19, pasak gydytojo, daugiau gydoma vyresnio amžiaus pacientų, nors yra ir jaunesnių.
„Mūsų gydymo įstaigoje paprastai gydomi virš 65 metų – 58–62 proc., o mažiau nei 65 metų – 38–42 proc. visų gydomų pacientų“, – komentavo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas.
VUL Santaros klinikose kiek daugiau laisvų vietų, iš 159 užimtos 128. Tačiau reanimacijos skyriuje iš 67 šiuo metu laisvos tik 4.
Kaune – didinamas lovų skaičius
Kauno regione kurį laiką situacija buvo geresnė nei sostinėje, tačiau koronavirusu užsikrėtusių pacientų daugėja ir čia.
Iš viso visuose padaliniuose Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė turi apie 1,6 tūkst. lovų pacientams. COVID-19 gydymui jos skiriamos ribojant kitas paslaugas.
Iki šiol, kaip 15min teigė LSMU Kauno ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas, vis dar neveikia keli terapiniai skyriai Josvainių g. 2 padalinyje, o ir Infekcinių ligų skyrius, deja, skirtas tik COVID-19 ligoniams.
„Praėjusių metų gruodį turėjome apie 250 COVID-19 ligonių. Per sausį ir vasarį jų sumažėjo iki 70, tačiau nuo kovo vidurio jų vėl pradėjo gausėti ir šiuo metu jau turime apie 200.
COVID-19 Kauno regiono valdymo grupės sprendimu mums nurodyta parengti 210 lovų, taigi jau beveik pasiekėme numatytą ribą“, – dabartinę situaciją gydymo įstaigoje perteikė S.Tvirbutas.
Reanimacijoje šiuo metu užimta 11 lovų iš 14.
Dalį medikų ir slaugos darbuotojų vėl tenka siųsti į COVID-19 skyrius.
Pasak jo, vis dar bandoma apsaugoti skyrius, kurių durys neseniai buvo atvertos, kai vasarį koronaviruso ligonių skaičius sumažėjo ir dalis personalo galėjo į juos sugrįžti.
Šilainiuose vėl veikia Fizinės medicinos ir reabilitacijos, Odos ir venerinių ligų skyriai.
Atliekamos planinės chirurgijos ir urologijos operacijos ne tik COVID-19 ligoniams.
Iš dalies atnaujinta Vaikų ligų skyriaus veikla Baltijos g. 120. Centre, Laisvės al. 17 padalinyje, vėl dirba Vidaus ligų ir Neurologijos skyriai.
„Didėjant sunkių COVID-19 ligonių skaičiui vis dar paliekame juos veikti bent puse pajėgumų, tačiau dalį medikų ir slaugos darbuotojų vėl tenka siųsti į COVID-19 skyrius“, – paaiškino LSMU Kauno ligoninės atstovas.
Situacija kaip lapkričio viduryje
Kauno klinikų komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė papildė, jog COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse bendrai šiuo metu yra „sudėtinga ir stabiliai blogėjanti“.
„Toks pacientų srautas panašus į praėjusių metų lapkričio mėnesio situaciją. Ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičius atitinka lapkričio vidurio arba šių metų vasario mėnesio pradžią“, – situaciją komentavo ji.
Iš viso visame Kauno regione COVID-19 pacientams yra skirta 380 lovų su deguonies tiekimu ir 43 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) galimybe.
Iš turimų 380 aktyviojo stacionaro gydymo lovų užimta 300, užimtumas siekia 79 proc. (prieš lovų skaičiaus padidinimą buvo 84–86 proc.)
Reanimacijoje šiuo metu užimtos 25 lovos (iš 43 lovų), čia užimtumas siekia 44 proc., informavo A.Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
COVID-19 pacientų skaičius atitinka lapkričio vidurio arba šių metų vasario mėnesio pradžią.
Klaipėdoje situacija stabili
Kitur, pavyzdžiui, uostamiestyje, padėtis geresnė.
Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovės Aistės Noreikaitės, šioje ligoninėje situacija jau kelias savaites santykinai stabili.
Šiuo metu čia gydomi 43 pacientai, sergantys koronavirusu. 9 jų – reanimacijoje. Dar prieš savaitę ligoninėje buvo 37 pacientai.
„Galima sakyti, kad skaičiai auga, tačiau nestipriai. Kiek neramina tai, kad keturiems pacientams, gulintiems ligoninėje, buvo nustatytos COVID-19 atmainos“, – teigė A.Noreikaitė.
Dar prieš kelis mėnesius šioje ligoninėje gulėjo apie 200 pacientų, užsikrėtusių COVID-19.
Dabar Klaipėdos regione yra paruošta apie 160 lovų, sergantiems koronavirusu.
Reikia gydyti ir kitas ligas
Ž.Gedrimaitės teigimu, tikimasi, kad masinė vakcinacija, aktyvus testavimas, šiltesnis oras ir aktyvesnė žmonių veikla atvirame ore, o ne uždarose patalpose, padės išvengti tokio spartaus koronaviruso plitimo, koks buvo stebimas rudenį.
Kiek neramina tai, kad keturiems pacientams, gulintiems ligoninėje, buvo nustatytos COVID-19 atmainos.
S.Tvirbutas išsakė viltį, jog vakcinacijos tempai neleis dar labiau riboti kitų medicinos paslaugų, kurių poreikis irgi labai didelis.
Jis taip pažymėjo, kad skiepų nauda LSMU Kauno ligoninėje akivaizdžiai regima: iš 3 tūkst. darbuotojų serga pavieniai žmonės, kai gruodį šis skaičius jau buvo pasiekęs apie 300 sergančių tuo pačiu metu.
„Dabar, nors visuomenėje sergamumas auga, ligoninėje to nėra, turime pavienius susirgimus. Įstaigoje koronavirusu persirgo apie 800 darbuotojų, daugiau kaip 2 tūkst. jų yra paskiepyti“, – statistiką pateikė S.Tvirbutas.
Per didelis krūvis Vilniui
Pasak I.Šimonytės, nors situacija Vilniuje itin įtempta, kituose regionuose ligoninių užimtumo rodikliai – geresni, todėl pirmiausia reikėtų kalbėti apie organizacines priemones perskirstyti krūvį.
„Situacija nėra vienareikšmiška: Vilniuje pagal užimtų lovų statistiką, ypač reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, ji labai įtempta. Apie kitus regionus to pasakyti negalima.
Todėl akivaizdu, kad pirmiausia vertinamos organizacinės priemonės, kurios leistų mažinti įtampą konkrečiai Vilniaus regione“, – ministrės pirmininkės komentarą 15min perdavė jos atstovė žiniasklaidai Rasa Jakilaitienė.
Pasak I.Šimonytės, praėjusių metų pabaigoje situacija buvo įtempta visuose regionuose, nes labai daug gydytojų, slaugytojų ir jų padėjėjų patys sirgo COVID-19 ar buvo saviizoliacijoje.
„Šiuo metu visi to norėję medikai yra pilnai paskiepyti ir tuo požiūriu situacija yra kitokia, o lovų užimtumas didelis dalyje regionų, bet ne visoje Lietuvoje.
Tačiau diskutuojant apie bet kokius tolesnius karantino reguliavimo keitimus ligoninių užimtumas, ypač reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, yra ir bus svarbus veiksnys“, – pažymėjo ji.
Iš viso ligoninėse šiuo metu gydoma 1,3 tūkst. COVID-19 pacientų, iš jų 139 – reanimacijoje.
Deguonis papildomai tiekiamas 1101 ligoniui, 75 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 88 žmonės.
Vėl „D zonoje“
Lietuva, pagal koronaviruso rodiklius – vėl „D“ zonoje.
Statistikos departamento duomenimis, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, siekia 538,7.
Prasčiausiai pagal susirgimo rodiklius atrodo rytų ir vakarų Lietuva, Vilniaus regionas, Kauno miesto savivaldybė tai pat patenka į „juodąją“ – blogiausią zoną.
Kita vertus, vakcinavimo tempai didėja.
Pirmadienio statistikos departamento duomenimis, pirma vakcinos doze paskiepyta 22,59 proc. gyventojų, abiem dozėmis – 8,84 proc. žmonių.
Galimai imunitetą turinčių asmenų dalis sudaro beveik 30 proc. populiacijos.
Pirmadienį Lietuvą pasiekė rekordinė „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcinos siunta, bendras gautų vakcinų skaičius perkopė milijoną.
