Dar neseniai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, buvo gana įprasta manyti, kad Gailestingojo Jėzaus kultas kilo Lenkijoje, nes čia jis itin paplitęs. Tik dabar patys lietuviai pradėjo suvokti ir pasakoti pasaulio katalikams, kad šis paveikslas gimė Vilniuje, iš čia XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje pradėjo sklisti Jėzaus gailestingumo žinia.
Nutapytas Vilniuje
Vilniuje gyvendama Šv. Faustina Kowalska, tuomet dar sesuo vienuolė, 1933 metais apsigyvenusi Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose, sutiko nuodėmklausį, universiteto teologijos profesorių kun. Michalą (Mykolą) Sopočką. Tai jis patikėjo jaunos vienuolės pasakojimu apie regėjimą, kurį ji matė 1931 m. vasario 22 d. – tuomet seseriai Faustinai Plocke pirmą kartą apsireiškė Jėzus ir paliepė nutapyti regėjimą perteikiantį paveikslą.
Kun. M.Sopočka sutarė su dailininku Eugenijumi Kazimirowskiu, kuris ir nutapė Išganytojo atvaizdą pagal Faustinos regėjimus. Paveikslas buvo pradėtas tapyti 1934 m. sausio 2 d. Sesuo pusę metų lankėsi dirbtuvėje bent kartą per savaitę, kad patikslintų detales ir nurodytų klaidas.
Savo dienoraštyje sesuo Faustina užrašė, kad būdama celėje išvydo Jėzų, vilkintį baltu drabužiu, viena ranka pakelta palaiminimui, kita lietė drabužį ties širdimi, iš kur ėjo du dideli spinduliai – raudonas ir baltas. Ji kartojo išgirdusi Jėzaus paliepimą nutapyti paveikslą su užrašu „Jėzau, pasitikiu tavimi“.
Paveikslo, puošiančio daugybės pasaulio bažnyčių sienas, originalas yra Vilniuje, mažytėje švč. Trejybės bažnytėlėje, kuriai suteiktas Dievo Gailestingumo titulas. Tiesa, iki šios vietos jo kelias buvo ilgas.
Paveikslo klajonės
Pirmą kartą šis paveikslas viešai pagerbtas 1935 m. Aušros Vartų koplyčioje Velykų penktadienio, šeštadienio bei Atvelykio sekmadienio tridieniu užbaigiant Jubiliejinius pasaulio atpirkimo metus. Kaip rašoma gailestingumas.lt, pamaldose dalyvavusi sesuo Faustina savo dienoraštyje rašė, kad pamaldų metu Išganytojo ranka paveiksle judėjusi, kryžiaus ženklu laimindama susirinkusiuosius. Pats paveikslas atrodė lyg gyvas, iš jo trykštantys spinduliai skverbėsi į žmonių širdis ir sklido tolyn.
Iš pradžių Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo laikomas kun. M.Sopočkos bute, o nuo 1934 m. rudens – seserų bernardinių vienuolyne prie šv. Mykolo bažnyčios, kurios rektoriumi buvo pats M.Sopočka. Tik 1937 m. per Atvelykį, t. y. Dievo Gailestingumo šventės dieną, paveikslas pagaliau pakabintas Šv. Mykolo bažnyčioje šalia didžiojo altoriaus.
1948 m. rugpjūtį sovietai Vilniaus šv. Mykolo bažnyčią uždarė, seserų bernardinių vienuolyną panaikino, o inventorius buvo pervežtas į Šv. Dvasios bažnyčią ir patalpintas buvusio domininkonų vienuolyno koridoriuje. Gailestingojo Jėzaus paveikslas liko Šv. Mykolo bažnyčioje ir tik 1951 m. liepą dvi pamaldžios vilnietės – Bronė Miniotaitė ir Janina Rodzevič – paveikslą išpirko iš bažnyčios sargo bei po kurio laiko jį perdavė Šv. Dvasios bažnyčios klebonui.
Man atrodė, kad padarysiu šventvagystę.
Kaip rašoma svetainėje gailestingumas.lt, buvo norinčių išgabenti paveikslą į Lenkiją, tačiau tam trukdė griežta Sovietų Sąjungos pasienio kontrolė, o ir žmogus, pažadėjęs nelegaliai pervežti paveikslą per sieną, paskutinę akimirką apsigalvojo. „Man atrodė, kad padarysiu šventvagystę“, – vėliau prisipažino jis.
Vis dėlto, 1956 m. Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo išvežtas iš Lietuvos, atsidūrė Baltarusijoje, netoli Gardino, Naujosios Rūdos bažnytėlėje. Vėl į Vilnių jis slapta atgabentas tik 1986 metų rudenį, patikėtas saugoti Šv. Dvasios bažnyčiai, kurioje tuo metu vyko remontas, todėl atsiradęs naujas paveikslas nesukėlė valdžios įtarimų. Jį pakabino šoniniame altoriuje bažnyčios dešinėje, priešais sakyklą, kur paveikslas saugotas iki 2005 m.
2003 m. pavasarį profesionali restauratorė Edita Hankovska-Červinska nuo atvaizdo pašalino ankstesnių konservavimų bei pertapymo pėdsakus, taigi dabar paveikslas yra būtent toks, kokį 1934 m. ses. Faustinos prižiūrimas nutapė E.Kazimirovskis.
2005 m. rugsėjo 28 d. Gailestingojo Jėzaus paveikslas perkeltas į restauruotą švč.Trejybės bažnytėlę, kuriai suteiktas Dievo Gailestingumo titulas.
Piligrimai iš Lietuvos ir Lenkijos
Vilniaus piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė tikina, kad nuvykus į kurią nors katalikišką šalį jau nebereikia pristatinėti, kas tai yra Gailestingumo kelias ir kur jo ištakos. Tiksliai suskaičiuoti, kiek piligrimų į Vilnių atvažiuoja būtent dėl Gailestingojo Jėzaus paveikslo, neįmanoma, vis dėlto skaičiuojami užsukantieji į Šv. Faustinos namelį Antakalnyje – čia per metus jų būna apie 30 tūkst.
„Daugiausia – turbūt 90 proc. – yra piligrimai iš kaimyninės Lenkijos ir iš Lietuvos, didžiausios grupės atkeliauja. Antroje vietoje turbūt yra JAV, Airija, Prancūzija, atvažiuoja ir iš įvairiausių kitų pasaulio šalių – Kosta Rikos, Afrikos valstybių, Australijos pavieniai piligrimai“, – vardijo I.Čaikauskienė.
Piligrimai neretai pabrėžia atvykstantys būtent dėl Gailestingumo paveikslo. O žinia apie jį sklinda vis plačiau, Lietuvos katalikų bažnyčia dėl to pastaraisiais metais dėjo daug pastangų. „Reikia prisiminti mūsų istorines aplinkybes – daug ką turėjome Lietuvoje atkurti po ilgo okupacijos laikotarpio, piligrimystė gal nebuvo prioritetas. Atėjo tas laikas, kai jau įvertinome, ką turime“, – kalbėjo I.Čaikauskienė, primindama, kad pavienių veiksmų būta ir anksčiau.
Čia būtina paminėti kardinolo Audrio Juozo Bačkio pastangas, nes jis vėl pašventino sovietmečiu uždarytą Švč. Trejybės bažnyčią, įkūrė šventovę specialiai šiam paveikslui 2005 metais. Iki to paveikslas kabėjo Šv. Dvasios bažnyčioje.
Daugiausia – turbūt 90 proc. – yra piligrimai iš kaimyninės Lenkijos ir iš Lietuvos, didžiausios grupės atkeliauja, – sakė I.Čaikauskienė.
Reikia suvokti patiems
Lietuviams prireikė laiko įsisąmoninti, kas yra piligrimystės praktika, kad turime kai ką vertingo ir unikalaus, nors tai, kaip ir patį tikėjimą, ne vienerius metus mėginta išbraukti iš mūsų gyvenimų.
Pastaraisiais metais, anot I.Čaikauskienės, dirbama su arkivyskupu Gintaru Grušu, įkūrtas Vilniaus piligrimų centras, kuris rūpinasi atvykstančiais piligrimais – kad šie žmonės sulauktų atgalinio ryšio, jiems būtų lengviau susiorientuoti, būtų kas juos nukreipia, nes Vilnius turi ką pasiūlyti – vienuolynus, apgyvendinimo vietass, bendruomenes, kad piligriminė praktika tikrai būtų piligriminė, o ne tik atvažiavimas ir tada paveikslo paieškos.
„Gailestingumo metai, kurie buvo prieš kelerius metus, irgi davė postūmį, nes popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į gailestingumo žinią, kuri paskelbta prieš 2 tūkst. metų, o vėl pakartota, atkreiptas dėmesys XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. (…) Žmonėms tai buvo šiokia tokia naujiena, nes visą laiką tarsi žinojome, kad Gailestingumo šventovė yra Lenkija. Kaip tai susiję su Vilniumi? Šis paveikslas pasakoja, kad Gailestingumo žinios XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ištakos yra Vilniuje. Ir mums patiems reikėjo atkurti istorinę atmintį, suvokti savo tapatybę, kas yra vertingiausia, juk tokių dalykų mes daug neturime“, – kalbėjo I.Čaikauskienė.
Ji paminėjo, kad neseniai lankėsi parodoje Dubline, Airijoje, kur turėjo stendą pavadinimu „Dievo Gailestingumo paveikslo namai“: „Labai įdomi patirtis – nebereikia pristatinėti objekto, kurį turi. Žmonės jau žino, ateina ir sako, kad čia buvo. Aišku, visiems reikia aiškinti, kad tai yra Vilnius, Lietuva, kad tos ištakos yra čia. Tad procesas toks dvigubas – iš vienos pusės mes patys turime suprasti, ką turime, o kitas – tai, ką mes turime, pasaulyje yra atpažįstama.“
Naujas kelionių maršrutas
Likus savaitei iki popiežiaus Pranciškaus vizito Vilniuje pristatytas naujas kelionių maršrutas „Patirk savąją piligrimystės istoriją“, skirtas piligrimams ir visiems besidominantiems Vilniaus sakraliniu paveldu.
Leidinyje „Patirk savąją piligrimystės istoriją“ žemėlapis ir trumpos ypatingų piligriminių vietų istorijos kviečia pažinti Vilnių, kokio dažnai nepastebi net miesto gyventojai: už dailių fasadų slypinčias ypatingas istorijas, kviečiančias patirti tikėjimo stebuklą.
Šis paveikslas pasakoja, kad Gailestingumo žinios XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ištakos yra Vilniuje, – sakė I.Čaikauskienė.
Pavyzdžiui, stebuklais garsėjantį Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslą žino daugelis. Tačiau piligrimai įveikia tūkstančius kilometrų ir norėdami pamatyti Dievo Gailestingumo šventovėje esantį vieną garsiausių Katalikų bažnyčioje paveikslą – Gailestingumo Jėzaus. Vilniuje 1934 m. nutapytas paveikslas ir jo kopijos pasaulyje šlove net lyginamas su Mona Liza. Žmonės atvažiuoja jo pamatyti į Vilnių, gal tik ne visada žino istoriją, kaip šis paveikslas susijęs su mūsų sostine.
