Liūtys tapo tikru prakeiksmu Vilniaus miestui. Naujausią informaciją apie situaciją mieste skaitykite čia.
Tokių situacijų, kai miestas plaukia, Vilniuje nutinka ne pirmą vasarą. Štai 2012 metų liepos 12 dieną gatvės virto upėmis Vilniaus Senamiestyje.
Į ritmą grįžo, bet kitąkart vėl skęs
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius trečiadienio rytą sukvietė atsakingus pareigūnus, bandydamas išsiaiškinti, kokia situacija mieste.
„Grinda“ antradienį gavo apie 140 pagalbos prašymų tiek iš daugiabučių namų bei įstaigų, tiek dėl problemų gatvėse. Prieš dvi savaites tokių pranešimų būta apie 200.
Anot mero, trečiadienio rytą miestas jau gyveno įprastu ritmu. Tačiau sinoptikų prognozės rodo, kad po savaitės vėl galime sulaukti panašios liūties. Ir Vilnius vėl paskęs. Deja, bet greitų receptų, kaip apsaugoti miestą, savivaldybė ir jos vadovai tvirtina neturintys.
„Kaip visi matėme, vakar visoje Lietuvoje ir Vilniuje praūžė tikrai didelė liūtis. Šiek tiek mažesnė nei prieš savaitę, bet pakankamai didelio masto. Noriu pasidžiaugti, kad po užtvindytų gatvių, visų problemų mieste, pusę šešių ryte jau situacija buvo suvaldyta, viskas likviduota, net apnašos ant kelio nuvalytos, net akmenukai ir žmonės iš ryto vykti galėjo saugiau ir patogiai“, – teigė trumpoje spaudos konferencijos su žurnalistais susitikęs meras.
Vairuotojai su meru vis dėlto nesutinka. Jų teigimu, dar ir apie 9 valandą trečiadienį smėlio, akmenukų buvo prinešta daugelyje gatvių, kur iš vakaro tyvuliavo didžiulės balos. Smėliu užnešta Geležinio Vilko gatvė, ypač prie sankryžos su Žalgirio gatve, po Edukologijos universiteto žiedu, taip pat T.Narbuto gatvė.
Akivaizdu, kad po analogiškos liūties bus analogiška situacija, – įspėjo R.Šimašius.
Sinoptikai prognozuoja, kad po savaitės vėl užklups tokia pati audra, tad meras patarė ruoštis – pasemtos vėl bus tos pačios gatvės, nes keliasdešimt metų Vilniuje į lietaus nuotekų sistemos atnaujinimą nebuvo investuojama.
„Visas lietus, kuris ant bet kurios gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, stogo ar kitur išlyja, susirenka ties Edukologijos universiteto žiedu. Akivaizdu, kad po analogiškos liūties bus analogiška situacija“, – įspėjo R.Šimašius.
Vis dėlto žadama, kad tam tikras išvadas padaryti. Tarkim, tartis su Bendruoju pagalbos centru, kad vairuotojai būtų informuojami apie sudėtingą situaciją, nepravažiuojamas gatves. Žadama tartis ir su policijos pareigūnais, kad jie dar intensyviau imtųsi reguliuoti eismą, nukreipti automobilius, jog jie nepaskęstų susidariusiose didžiulėse balose.
„Man nelabai aišku, kodėl žmonės negavo pranešimų apie liūtį. Kodėl apie karinius manevrus pranešama, kur nelabai kam įtakos daro, o apie šitą liūtį nepranešta. Tad kitą kartą informacija turi būti detalesnė iš karto“, – kalbėjo R.Šimašius.
Verkių gatvę gali uždaryti
Keletas probleminių vietų vis dėlto Vilniuje dar likę. Viena iš jų – vakariniame aplinkkelyje gana rimtai išplautas šlaitas ties L.Asanavičiūtės gatvę. Avarinė situacija likviduota, toliau čia tvarkys aplinkkelį statęs rangovas „Kauno tiltai“.
„Kita vieta, kur situacija stebima labai atidžiai, yra Verkių gatvėje ties vienuolynu, kur budi tarnybų darbuotojai. Ten yra tokia situacija, kad gali tekti uždaryti gatvę, jei situacija pablogės. Nes yra susikaupęs vanduo ir paplovimai yra labai rimti“, – teigė meras.
Trečiadienį apie 16 val. bendrovė „Grinda“ informavo, kad kol kas Verkių gatvės uždaryti neketinama. Milžiniška nuoplova ties vienuolynu stebima, avarinė situacija suvaldyta, ten dirba darbininkai, bet eismas nebus uždarytas – vairuotojams tik rekomenduojama esant galimybei rinktis kitus maršrutus. Preliminariais specialistų vertinimais, lietaus vandeniui nuo kalno tekant žemyn, suneštos medžių šakos, smėliu, sąnašos užkimšo pralaidą. Vanduo susitvenkė ir prasiveržė per betoninės tvoros, kurios aukštis beveik 2 metrus, viršų ir paplovė pamatus.
R.Šimašiaus teigimu, greitų sprendimų, kaip išvengti panašių potvynių mieste pliaupiant liūčiai, nėra. Tačiau savivaldybė tvirtina pradėjusi realizuoti nuotekų valymo įrenginių projektą, pagal kurį per trejus metus didžiosios problemos turėtų būti išspręstos.
„Ypač didžiausiose vietose – T.Narbuto g. ir Geležinio Vilko g. po Edukologijos universiteto žiedu. Darbai jau pradėti, pradeda Karoliniškėse, tada bus leidžiamasi žemyn. Kaip iliustraciją galiu paminėti, kad dabar Geležinio Vilko gatvėje visas vanduo iš didžiosios dalies miesto susirenka į 1,8 metro nuleistuvą, tai šalia jo atsiras dar vienas 2,8 metro skersmens vamzdis. Tai turėtų pagerinti situaciją iš esmės“, – žadėjo R.Šimašius.
Liūčių ateityje turėtų būti vis dažniau ir gausesnių, dėl to įspėja ir klimatologai. Todėl ir Vilnius privalės ieškoti visų įmanomų sprendimų.
Bendrovės „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis tvirtino, kad laukiant kitos liūties žadama valyti nuotekų sistemas.
„Vamzdžiai yra siauresni, ne to diametro, kad galėtų tokį vandens tūrį surinkti, koks jis yra. Miesto baseinai dideli, kietų dangų daugėja, žalių erdvių mažėja, vandens kiekis didėja, todėl tie vamzdžiai negali tiek jo priimti“, – kalbėjo K.Vaicekiūtis.
Gedimino kalnas atlaikė
Gedimino kalnas bent kol kas, atrodo, liūtis atlaikė. Naujų nuošliaužų neužfiksuota, bet savivaldybės vadovai nelinkę tuo iš anksto džiaugtis – tokio gausaus lietaus pasekmės šioje vietoje gali išryškėti ir po kelių dienų.
„Dabar yra viskas stabilu ir gerai, bet lietus, įsigėręs į gruntą, duoda savo pasekmes praėjus parai ar dviem po liūties. Iš tikrųjų Gedimino kalno situaciją reikia sekti ir ji sekama. Darbus reikia skubiai daryti, o pasekmes po šitos liūties matysime po dienos ar dviejų“, – kalbėjo R.Šimašius.
Savo automobilius balose paskandinusiems vilniečiams nuostolių atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybė nelinkusi žadėti. Esą kiekvieną situaciją teks vertinti atskirai, bet vairuotojams reikėtų nepamiršti – pirmiausia jie turėtų patys pasirūpinti draudimu.
Nuostoliai visoje Lietuvoje
Antradienio vakarą ir naktį lietus su perkūnija visoje Lietuvoje pridarė nuostolių: vanduo užliejo pastatų rūsius, prakirto dujų tiekimo trasą, pranešė BNS.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos duomenimis, apie 20.28 val. pranešta, kad Utenoje žaibui trenkus į žemę buvo pažeista dujų tiekimo trasa, nežymiai veržėsi bei degė dujos.
Atvykę ugniagesiai aptvėrė įvykio vietą ir budėjo iki kol atvyko dujų avarinė tarnyba.
Apie 18 valandą į ugniagesius kreipėsi Pasvalio gyventojai, kurie pranešė apie užpiltą namo rūsį ir garažą. Panaudojus motorinį siurblį, vanduo iš individualaus namo rūsio buvo ištrauktas.
20 valandą pranešta, kad apsemtas Širvintų ligoninės rūsys. Dėl to buvo atjungtas elektros tiekimas į pastatą, išsiurbtas vanduo.
21.35 val. pranešta, kad vandeniu užpiltos siurblinės Lietuvos elektrinėje. Ugniagesiai vandenį iš jų išpumpavo.
Kaip BNS informavo Hidrometeorologijos tarnyba, Vilniuje antradienį vakare ir trečiadienį naktį iškrito 45 milimetrai kritulių – mažiau negu per birželio pabaigoje įvykusią liūtį. Tada iškritusių kritulių kiekis siekė 55 milimetrus.
Daugiausiai per antradienio ir trečiadienio liūtį lijo Elektrėnuose – čia fiksuotas katastrofinis lietus – 80 milimetrų. Trakuose iškrito apie 78 milimetrai kritulių, Molėtuose 54 milimetrai – čia fiksuoti stichiniai lietūs.
Taip pat daug lijo Ignalinos rajone (53 mm), Švenčionyse (46 mm), Alytuje (34 mm).
