Rengė septynerius metus
Sostinės taryba bendru sutarimu patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą (BP), pagal kurį miestas gyvens artimiausius 10–15 metų.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ naują BP rengti pradėjo 2016 metais. Tuo metu jau buvo aišku, kaip pranešime spaudai tvirtina Vilniaus miesto savivaldybė, kad 2007 m. patvirtintas senasis BP nebeatitiko poreikių.
Vis daugiau miestiečių rinkosi būstą arčiau miesto centro, atsirado naujų biurų, prekybos ir pramogų objektų poreikis, o pasikeitus miesto planavimą reglamentuojantiems teisės aktams ir praktiškai nebelikus detaliojo planavimo pasidarė būtina tiksliau ir aiškiau apibrėžti plėtros galimybes ir užstatymo rodiklius, tiksliai nurodyti želdynų ir socialinės infrastruktūros teritorijas.
Gyventojų daugėja
Pristatydamas tarybos nariams bendrąjį planą M.Pakalnis sakė, kad nuolat išgirsta klausimų, kiek dar Vilnius gali vystytis, tad kaip pavyzdį nurodė naujų gyventojų skaičių:
„Miestas turi labai didelį plėtros potencialą, todėl toks dokumento atnaujinimas yra būtinas ir svarbus. Paskutiniais metais kasmet miestas pasipildo 5 tūkst. gyventojų, tad reikia apie 2,5 tūkst. būstų vien dėlto. Jeigu lyginsime miestą su kitais Europos miestais, tai matosi, kad Rytų Europos šalis jau esame pasiekę ar net pralenkę pagal kvadratinių metrų skaičių, jeigu vertinsime, kokio ploto būstą turi gyventojai.
Tačiau žiūrėdami į Vakarų Europos šalių miestus, tai mes esame pačioje apačioje. Ir tam, kad pasiektume bent vidutinius rodiklius, mums trūksta apie 30 proc. dar pastatyti dabartinio miesto. Tai didelis dalykas, pastatyti dar trečdalį miesto. Nuo to, kaip mes jį pastatysime – ar kompaktišką, patrauklų ir gyvybingą europietišką miestą, ar pagal seną amerikietišką modelį statysime išskydusį miestą, priklauso, kaip mes gyvensime.“
O bendrasis planas, anot M.Pakalnio, būtent ir skirtas subalansuotai plėtrai palaikyti. Vilnius jaunas miestas, čia daugybė jaunų žmonių, taip pat ir tų, kurie registruoti kitur, tačiau iš tikrųjų gyvena sostinėje. Tad, kaip sako M.Pakalnis, Vilniaus tikslas yra išlaikyti tuos jaunus žmones, kad jie neišvažiuotų į Kopenhagą ar Amsterdamą.
Centras plėsis
Pamatiniai miesto plėtojimo principai – centro kokybinė ir teritorinė plėtra. Pasak M.Pakalnio, dabar centru vadinamas tik Senamiestis ir Naujamiestis, o norima, kad centro sąvoka išsiplėstų į Žirmūnus, Žemuosius Panerius, Naujininkus ir Žvėryną, „sukurti toje vietoje adekvačią centrui viešųjų erdvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, viešojo transporto sistemas“.
Jeigu būtų tęsiama turimų teritorijų šioje miesto dalyje konversija, poreikis galėtų būti patenkintas ir nereikėtų miesto plėsti į kitas, tolimesnes teritorijas. Investicijų į būstą intensyvumo žemėlapis rodo, kad žmonės nori gyventi centre ir čia turima ką pasiūlyti, tai konversijos rezultatas.
Pirmojo viešinimo metu buvo gauta 1,2 tūkst. prašymų keisti bendrojo plano sprendinius. Antrasis viešinimas atnešė dar 330 prašymų keisti sprendinius.
Miegamųjų rajonų atnaujinimas vyksta pagal programą „Miestas+“, kurioje keturios dalys – geresni namai, jaukūs kiemai, gyvos gatvės ir rajonų identitetas.
Vietoj 18-os visam miestui taikomų apibendrintų funkcinių zonų jame atsiranda net 3300 skirtingų kvartalų, kuriuose reglamentai nustatyti pagal ten vyraujančius rodiklius – aukštingumą, užstatymo tankį ir intensyvumą, konkrečioms teritorijoms būdingus užstatymo ir viešųjų erdvių formavimo principus. Tai padės geriau išsaugoti kiekvieno kvartalo savitumą ir jame susiklosčiusią gyvenseną. Tiksliau naujajame BP nurodytos ir želdynų bei socialinės infrastruktūros teritorijų ribos.
Anot M.Pakalnio, pirmojo viešinimo metu buvo gauta 1,2 tūkst. prašymų keisti bendrojo plano sprendinius. Antrasis viešinimas atnešė dar 330 prašymų keisti sprendinius. Viešinimo procedūra buvo pabaigta pernai kovą, iki šiol buvo nagrinėjami siūlymai, atsakoma, derinama.
ICOMOS ragino netvirtinti
Tačiau pasibaigus pristatymui opozicinės „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos atstovas Vydūnas Sadauskas prabilo apie ICOMOS raštą, kurį gavo ir tarybos nariai, o jame raginama susilaikyti nuo bendrojo plano sprendinių tvirtinimo.
ICOMOS raštas skirtas taip pat ir prezidentui, Seimo komitetams, premjerei, Kultūros ministerijai.
Jame teigiama, kad „iš savivaldybės tarybai teikiamų tvirtinti bendrojo plano projekto dokumentų sąrašo ir dokumentų turinio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nėra užtikrinta UNESCO pasaulio paveldo vertybės Vilniaus istorinio centro apsauga, nenustatyti specialūs reglamentai, skirti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimu patvirtintos Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės bei jos bruožų autentiškumo ir vientisumo išsaugojimui.“
M.Pakalnis tvirtino, kad joks kitas dokumentas taip detaliai nėra išnagrinėjęs nei Senamiesčio, nei jo apsaugos zonos ir ten taikomų reikalavimų, kaip šis bendrasis planas.
Mano įsitikinimu, šie raštai daugiau skirti susireikšminti ir parodyti savo svarbą, o ne pozityviai prisidėti prie to, kad turėtume geresnį ir tvaresnį reglamentavimą.
„Esame atlikę išsamią analizę naudodami pačius naujausius ir pačius moderniausius duomenis. Buvo atlikti visi reikalingi vertinimai, kuriuos privalėjome atlikti ir buvome sutarę su Kultūros ministerija, kuri apie tą mūsų darbą informavo ir Pasaulio kultūros paveldo centrą. Mano įsitikinimu, šie raštai daugiau yra skirti susireikšminti ir parodyti savo svarbą, o ne pozityviai prisidėti prie to, kad turėtume geresnį ir tvaresnį reglamentavimą.
Aišku, kad Senamiesčio apsaugos reglamentavimas nėra išbaigtas, turėtų būti pabaigtas Senamiesčio specialusis planas, kurį dabar rengia Kultūros paveldo departamento su Kultūros ministerija. Labai gaila, kad nuo 2011 metų jis nėra pabaigtas. Jeigu būtų baigtas, turėtume išbaigtą miesto plėtojimo galimybes ir paveldo apsaugą apibrėžiančių dokumentų sistemą“, – teigė M.Pakalnis.
Šiuo metu esą viskas padaryta taip, kaip reikalauja teisės aktai, tikino miesto vyriausiasis architektas, tai yra daug geriau, nei buvo padaryta iki dabar.
BP sprendiniai parengti remiantis naujausiais miesto raidą atspindinčiais statistiniais duomenimis, aktualiomis miesto raidos prognozėmis, realią padėtį atspindinčio miesto skaitmeninio 3D modelio duomenimis.
