19 naujų įstaigų Lietuvoje
Kaip spaudos konferencijoje antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, per artimiausius trejus metus savivaldybės visoje Lietuvoje planuoja pastatyti 19 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Šiuo metų tokias įstaigas lanko apie 90 proc. 2-5 metų vaikų – o tai yra apie 100 tūkst. Dar daugiau nei 18 tūkst. tokio amžiaus vaikų šitos galimybės arba neturi, arba ja nesinaudoja.
Ministerijos duomenimis, daugiausia vaikų darželius lanko Šiaulių mieste – apie 94 proc., mažiausiai – Pagėgių savivaldybėje.
„Pernai spalio 1 dienos duomenimis, į ugdymo įstaigas nepateko per 11,7 tūkst. vaikų. Skaičius pagal pateiktus prašymus, bet tai nereiškia, kad jie nelanko ugdymo įstaigų, galimai lanko privačią įstaigą arba laukia eilėje į norimą įstaigą.
Savivaldybių duomenimis, Lietuvos įstaigose yra apie 7 tūkst. laisvų vietų darželiuose. 18-oje savivaldybių laisvų vietų nėra, 42-i savivaldybės tų vietų turi, tačiau laisva vieta nebūtinai atitinka poreikį“, – kalbėjo ministrė.
Valstybė 2022–2027 metais ikimokykliniam ugdymui skirs 78 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Ministrė akcentavo, kad iš esmės pagrindinis iššūkis yra infrastruktūra – sukurti tiek grupių, kad šie vaikai į jas tilptų.
Vilniui reikia daugiausia vietų
Nacionalinės švietimo agentūros atstovo Albino Kalvaičio teigimu, šiuo metu su didžiausiomis užimtumo problemomis ikimokyklinėse ugdymo įstaigose susiduria Klaipėdos rajonas ir Širvintų savivaldybė.
O daugiausia ikimokyklinio ugdymo vietų reikia Vilniuje. Pasak atstovo, kad visi sostinėje registruoti 2–5 metų vaikai turėtų vietą darželyje, jų reikėtų papildomai sukurti 2244.
Ministrė pabrėžė, kad „Vilniuje ikimokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokyklas, lanko kitų rajonų vaikai, kuriuose nėra tokio vietų stygiaus, toks persipynimas įneša problemų, nes tuomet labai sunku planuoti visuotinį ugdymą“.
Suskaičiuoja keliais šimtais mažiau
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės vadovai tvirtina, kad sostinė seniai turi nusistačiusi tvarką, pagal kurią prioritetas teikiamas vaikams, kurių abu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje, tuomet eina tie, kurių bent vienas deklaravęs čia. Ir tik ta nedidelė dalis vietų, kurios galbūt liko, gali būti pasiūlyta ne Vilniaus gyventojams.
O ir trūkstamų vietų Vilniuje sostinės savivaldybė priskaičiuoja kiek mažiau.
Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė sakė, kad šiuo metu nepatekusiųjų į darželius eilėse yra apie 1600 vaikų (prieš metus laukiančių buvo daugiau nei 2 tūkst.).
Analizuojant pagal amžių, tai 1300 vaikų yra iki trejų metų.
„Analizuojant pagal amžių, tai 1300 vaikų yra iki trejų metų. Natūralu, tėvai, mamos po dvejų metų grįžta į darbus iš tėvystės atostogų ir turi su kažkuo vaikutį palikti, nori jį ugdyti. Ta linkme mes judame ir būtent 2025 metais planuojame jau turėti keturis pastatytus darželius, du Pilaitėje, po vieną Perkūnkiemyje ir Pašilaičiuose. Ir 2026 metais darželis Šnipiškėse ir darželis Bajoruose.
Šiuo metu baigiamas statyti Bajoruose darželis, apie naujus metus galėsime priimti naujus vaikus ir turėsim 240 vietų“, – kalbėjo vicemerė.
Kompensacijų atšaukti kol kas neplanuoja
Paklausta, ar pavyks priimti visus vaikus 2025 metais į valstybinius darželius, vicemerė sakė, kad jeigu dabartiniai planai pavyks, tuo metu bus sukurta apie 2 tūkst. naujų vietų vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose – tuomet ir bus užtikrintas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas visiems vaikams nuo 2 metų.
Vilniaus mieste šiuo metu daugiau nei 7 tūkst. vaikų lanko privačius darželius, jų tėvams kompensuojama 100 eurų mokesčio.
„Tikriausiai privatūs darželiai išliks, tai leidžia ir mums savivaldybės darželiuose pasitempti ir būti konkurencingais, svarbiausia, kad tėvai turėtų galimybę pasirinkti.
Ši kompensacija yra galiojanti, neturinti termino, tai manyčiau, kad bus“, – kalbėjo vicemerė.
Ši kompensacija yra galiojanti, neturinti termino, tai manyčiau, kad bus.
Iššūkis – pedagogai
Nors ministrė kalbėjo apie iššūkius dėl infrastruktūros, Vilniaus vicemerės teigimu, didžiausias iššūkis ir Vilniuje, ir visose Lietuvos savivaldybėse būsiąs surasti pedagogus.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su universitetais, žmonėms, kurie pasirenka dirbti ikimokyklinėse įstaigose, bet neturi tam tikros kvalifikacijos, mes siūlome tęstines, išlyginamąsias studijas pedagogo kvalifikacijai ar ikimokyklinio ugdymo kvalifikacijai įgyti. Bet tai tikrai nelengvas iššūkis.
Per visas mokyklas skaičiuojant ir bendro ugdymo mokyklas, ir ikimokyklines įstaigas, tai trūks mums apie 200 pedagogų“, – teigė E.Tamošiūnaitė, negalėdama išskirti, kiek vis dėlto tų darbuotojų trūksta būtent darželiuose, esą gal tai būtų apie 80.
Šiuo metu Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra kiek daugiau nei 500 laisvų vietų, iš jų – iki trejų metų vaikų būtų galima priimti 162. Kodėl jos neužimtos? Kaip sako Vilniaus vicemerė, jeigu tėvai pasiryžę vežioti iš savo rajono į kurį nors kitą, galbūt ir gerokai nutolusį, į darželį vaiką priimtų ir dabar. Tačiau tai nebūsią arti namų, tos šeimos gyvenamajame rajone.
„Dalis darželių priima nuo dvejų metų ir dalis – nuo pusantrų metų. Žiūrima pagal teritoriją, kaip galima patenkinti poreikius, stengiamės patenkinti šeimų poreikius. Sakykime, jeigu žiūrėtume į Pilaitės teritoriją, ten darželiai priima vaikus nuo 2 metų, nes didžiausias trūkumas ir didžiausios eilės.
Per visas mokyklas skaičiuojant ir bendro ugdymo mokyklas, ir ikimokyklines įstaigas, tai trūks mums apie 200 pedagogų.
O jeigu žiūrėsime, sakykime, į Naujininkų seniūniją, ten beveik visų vaikų poreikiai patenkinti ir steigiamos nuo pusantrų metų grupės“, – kalbėjo vicemerė.
Vilniaus miestas turi ir vadinamąją auklių kompensaciją – ja pasinaudoti gali aukles samdantys tėvai, tik turi būti samdoma oficialiai, dirbama su verslo liudijimu.
