Vieta A.Smetonos paminklui Vilniuje jau buvo parinkta – priešais centrinį knygyną Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankryžoje. Skelbtas ir konkursas pačiam paminklui, išrinktas laimėtojas, projektas „622522“ – knygos atvartas arba atvirlaiškis su prezidento portretą vaizduojančia skulptūra. Šio projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.
Tačiau Vilniaus savivaldybė pernai balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją prašydama Vyriausybę stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui. Sprendimas motyvuotas tuo, kad savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.
Priekaištų dėl paminklo A.Smetonai nebuvimo Vilniaus miesto savivaldybė sulaukė net iš prezidento Gitano Nausėdos, kuris savo metinio pranešimo metu birželio vidury pareiškė:
„Kol stokojame savo praeities šaknų suvokimo, o į atskiras istorines asmenybes žvelgiame per sovietinės istoriografijos prizmę, nėra ko stebėtis, kad pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje.“
Tuomet Vilniaus savivaldybė suskubo tvirtinti, kad prezidentūrai tereikėjo pasiteirauti ir būtų sužinoję, jog „konkursas prezidento Antano Smetonos įamžinimui bus skelbiamas netrukus“.
-
Paminklą Antanui Smetonai Palanga tikisi pastatyti kitąmet
-
Seimo komisija siūlo minimas datas ateičiai: nuo narystės ES iki A.Smetonos sukakčių
-
Vilniaus savivaldybė atrėmė G.Nausėdos priekaištą dėl paminklo A.Smetonai: tereikėjo pasiteirauti
-
Svarstydamas atmintinus metus Seimas susikirto dėl A.Smetonos asmenybės
Žadėjo greitai, užtruko pusmetį
Tas „netrukus“ vis dėlto užtruko – Vilniaus taryba sprendimą dėl naujos vietos priėmė gruodžio 14-osios dienos posėdyje bendru sutarimu.
„Pritarti Prezidento Antano Smetonos įamžinimui skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą, įsikūrusį pastate J.Basanavičiaus g. 13. Pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2023 m. organizuoti paminklo Prezidentui Antanui Smetonai projekto šio sprendimo 1 punkte nurodytoje vietoje konkursą“, – rašoma sprendimo projekte.
Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – teatre 1917 metų rugsėjo 18-22 d. posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką A.Smetoną.
Pritarti Prezidento Antano Smetonos įamžinimui skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą, įsikūrusį pastate J.Basanavičiaus g. 13.
Sprendimo aiškinamajame rašte rašoma: „Sprendimu siūloma vieta įamžinimui parinkta įgyvendinant 2021 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos istorinės atminties komisijos protokolo pavedimą siūlyti toliau svarstyti Prezidento Antano Smetonos paminklui dvi vietas: teritorija Tilto ir Žygimanto Liauksmino g. sankirtoje bei teritorija priešai J.Basanavičiaus g. 13 esantį Vilniaus senąjį teatrą.
Apklausė vilniečius
Komisijos siūlymu 2022 m. spalio 22–28 dienomis buvo atliktas Vilniaus miesto gyventojų tyrimas dėl paminklo A.Smetonai, kuriame kvotinės atrankos metodu buvo apklausta 1011 Vilniaus gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Apklausoje buvo klausiama „Ar Jums svarbu, kad Vilniuje atsirastų prezidento A.Smetonos įamžinimo vieta?“ 39 proc. apklaustųjų pritaria prezidento A.Smetonos įamžinimui Vilniuje. 21 proc. – nepritaria. 40 proc. respondentų šiuo klausimu neturi nuomonės.
Antru klausimu respondentai buvo prašomi pasirinkti tinkamiausią vietą įamžinimui – 49 proc. tyrimo dalyvių A.Smetonos įamžinimui renkasi erdvę priešais Vilniaus senąjį teatrą (ties J.Basanavičiaus g. 13), 35 proc. mieliau matytų A.Smetonos paminklą Tilto, Žygimantų ir Ž.Liauksmino g. sankirtoje, 16 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturi nuomonės.“
Mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kuri suformavo pagrindines paminklo konkurso sąlygų gaires: siūloma rengti ribotą projekto konkursą, iki 25 tūkst. eurų premijinį fondą; maksimalų paminklinio objekto ir sklypo bei prieigų sutvarkymo biudžetą planuoti už 300 tūkst. eurų, neįskaičiuojant archeologinių tyrimų; konkurso darbų pateikimui ir darbų vertinimui numatyti 5 mėn. terminą, paminklinio ženklo įgyvendinimui numatyti 24 mėn. terminą.
Į konkursinių pasiūlymų vertinimo ekspertų komisiją, be savivaldybės atstovų, siūloma įtraukti menotyrininkus, menininkus (skulptorius), architektus, istorikus.
Palanga dar irgi nepastatė
Jau įvykusio konkurso metu išrinktą projektą iš Vilniaus perėmė Palanga – kurorto savivaldybė vasarį skelbė, kad parengti projektiniai pasiūlymai dėl paminklo A.Smetonai meninės-architektūrinės idėjos pritaikymo Birutės al. ir A.Mickevičiaus g. sankryžoje esančiame skvere.
Šiuo metu Palangoje paminklo dar nėra.
Nuomonių yra įvairių
Šis klausimas Vilniaus tarybos posėdžio metu praėjo be diskusijų. Tačiau pristatant klausimą Švietimo ir kultūros reikalų komitete nuomonių pasigirdo įvairių. Tiesa, paminklo būtinybė nebuvo svarstoma.
„Nepaisant to, kad tai istorinė asmenybė, A.Smetona išlieka prieštaringai vertinamas, labiau susijęs su Kaunu, nors aišku, ir su Vilniumi. (...)
Kai man teko vadovauti Atminties komisijai, buvo neformali komunikacija su prezidentūra, žmogiškame pokalbyje su prezidentės komandos atstovais buvo išsakytas toks dalykas, kad norint nuimti visas įmanomas įtampas, yra prezidentūra kaip institucija, A.Smetona buvo jos vadovas. Ir jų kiemelyje fantastiškai tiktų, tas kiemas dažnai būna atviras, gausiai lankomas. Mano manymu, galėjo būti toks saliamoniškas sprendimas, jo turbūt nebus, bet aš jį primenu“, – sveikindamas sprendimą remtis vilniečių apklausomis kalbėjo komiteto narys Audronis Imbrasas.
Prezidentūra kaip institucija, A.Smetona buvo jos vadovas. Ir jų kiemelyje fantastiškai tiktų. Mano manymu, galėjo būti toks saliamoniškas sprendimas.
Jo teigimu, parinkta vieta atrodo išties prasminga, tačiau jis ragino pagalvoti ir apie šios vietos ateitį – esą neseniai Vilniaus senuoju teatru pervadinta vieta dar gali keisti savo viziją, tad galbūt teatralai norės scenos šalimais lauke ar pan. Esą tuomet paminklas įpareigotų neleisti tokių ir panašių sumanymų realizuoti.
Kitas komiteto narys Tomas Seikalis sakė, kad jam pačiam tinkamesnė atrodo vieta Tilto gatvėje, tačiau svarbiausia, jog konkurso metu būtų sulaukta prezidento įamžinimo vertų idėjų.
Seime skambėjo kalbos apie diktatorių
Seime praėjusią savaitę svarstydami siūlymą 2024 metus paskelbti A.Smetonos vardo metais, tais metais minint prezidento 150-ąsias gimimo metines, parlamentarai susikirto: dalis parlamentarų sakė negalintys paremti siūlymo skelbti „diktatorių metus“, tuo tarpu už A.Smetoną kalbėję parlamentarai pabrėžė jo indėlį į valstybingumo atkūrimą.
„Mes kartais matydami tam tikras regalijas žmonių, aš turiu omenyje A.Smetoną, užmirštame, kad jis padarė karinį perversmą, išvaikė Seimą, kitaminčius politikus pasodino į kalėjimą, ir mes, demokratinė valstybė, norime paskelbti šito žmogaus metus“, – per projekto pateikimą sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
A.Sysas taip pat stebėjosi, ar Lietuvai esant demokratine valstybe dera skelbti diktatorių metus, o jo frakcijos kolegas Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas retoriškai klausė, ar čia tas pats žmogus, kuris „uždraudė visas politines partijas, išskyrus savo partiją“.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė oponentams atsakė kad, nepaisant kritikuotinų momentų, vis dėlto kalbama apie pirmąjį Lietuvos prezidentą.
„Tai tikrai yra būtent tos nepriklausomos Lietuvos, Vasario 16-osios nepriklausomos Lietuvos, vienas iš valstybingumo simbolių ir to turime nepamiršti. Turime kalbėti ir apie kitą istorijos dalį, apie kurią jūs užsiminėte, bet vis dėlto turime nepamiršti ir to, kokią Lietuvą jis kūrė, būdamas išrinktas 1919 metais prezidentu“, – kalbėjo konservatorė.
„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša sakė, kad „istorija yra visokia“, o įvairios A.Smetonos biografijos detalės išsamiai išnagrinėtos istorikų.
„Istorija yra ir skausminga, ir pamokanti, ir vertintina. A. Smetonos asmenybė ne kartą yra analizuota istorikų, yra parašyta nemažai knygų, yra visokie asmenybės aspektai aprašyti. Bet prašau atkreipti dėmesį, tai pirmasis Lietuvos, nepriklausomos, atkurtos, prezidentas ir kalbame būtent apie prezidento instituciją ir pagarbą mūsų valstybės šaknims“, – pažymėjo E.Jovaiša.
