Kelias iš Vilniaus oro uosto į miesto centrą eina per Naujininkus, Naujamiestį, kur išties nemažai pastatų neatrodo patraukliai. Vieni išpaišyti grafičiais, kiti – apleisti ir jau ne vienerius metus nenaudojami. Nelabai įspūdingai atrodo ir Naujininkų daugiabučiai, kurių vaizdas atsiveria vos išvažiavus iš pramoninės zonos, juosiančios oro uostą.
Vilniaus savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Tauras Varenbergas net nežiūrėdamas gali vardinti problemines sostinės vietas, kuriose esančius statinius reikėtų tvarkyti. Tačiau pastebi – kai važiuoji į specialiai organizuotą išvyką, pamatai ir naujų objektų, kurie tikrai nepuošia miesto. Tarkime, tvora Gedimino prospekto ir J.Tumo-Vaižganto gatvių kampe – atrodytų, stovi jau ne vienerius metus, bet pamatęs ją dar kartą savivaldybės specialistas nusprendė sklypo savininkus paraginti ją susitvarkyti.
Panašiai yra ir su kitais apleistais ar nenaudojamais pastatais. Švitrigailos gatvėje esantis statinys – vienas baisiausių kelyje iš oro uosto į Vilniaus centrą. Vos prieš mėnesį nuo jo stogo nubyrėjo plytų krūva. Žmonės nenukentėjo, bet buvo gana smarkiai apgadintas aikštelėje šalia stovėjęs automobilis. T.Varenbergas neslėpė, kad tai žinomas savivaldybei pastatas.
Sauliaus Žiūros/Vilniaus sav. nuotr./Vilniaus savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Tauras Varenbergas |
„Jis įtrauktas į sąrašus pastatų, kurių savininkai šiemet turi mokėti 1 proc. nekilnojamo turto mokestį, o 2014 metais šis mokestis sieks 2,5 proc. Toks mokestis bus taikomas neprižiūrimiems, ne pagal paskirtį naudojamiems pastatams. Šio Švitrigailos pastato savininkai keičiasi, susiduriame su problemomis, bet visada nustatomi defektai ir pateikiami reikalavimai savininkams. Pastarieji per tam tikrą laiką turi susitvarkyti“, – sakė T.Varenbergas.
Tiesa, nors turima gerų pavyzdžių, ne visada vien įspėjimo apleistų pastatų savininkams pakanka. Jeigu per nustatytą terminą nesusitvarkoma, savivaldybė imasi administracinių poveikio priemonių – skiriamos nuobaudos.
Neprižiūrimų pastatų Vilniuje šiuo metu yra apie 90. Šis skaičius nuolat kinta, kadangi vieni statiniai sutvarkomi, atsiranda naujų, kai kurių savininkai pasikeičia. Šiuos pastatus savininkai skirsto į kelias kategorijas – neprižiūrimus, naudojamus ne pagal paskirtį, bešeimininkius. Pastarieji paprastai irgi būna apleisti, tačiau pirmiausia tenka pereiti jų pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, jeigu po to statinys atitenka savivaldybei, sprendžiama, ką su juo daryti – nugriauti, privatizuoti ar remontuoti.
Sauliaus Žiūros/Vilniaus sav. nuotr./Išmarginti grafičiais pastatai miesto nepuošia. |
Dėl grafičiais išmargintų sienų pinigines teks pakrapštyti pastatų savininkams ir administratoriams. Tačiau labiausiai neramina tai, kad vieną dieną rašliavas uždažius po nakties sienas gali rasti vėl taip pat išmargintas. Vis dėlto T.Varenbergas nepraranda optimizmo – esą pastaruoju metu pastebima šiokių tokių pagerėjimų ir piešinių bei užrašų ant sienų truputį sumažėjo.
„Grafičiai turi būti tvarkomi, nes jie nepuošia Vilniaus miesto veido. Bet niekam ne paslaptis, kad vieną dieną grafičius nuvalius, kitą jie gali vėl atsirasti. Tikimės, kad apipiešimų mažės, kadangi tepliotojų yra sugauta, todėl jie turėtų žinoti, jog gresia rimta atsakomybė. Tai nėra koks nors žaidimas, kai galima apipiešti pastatus ir likti nepastebėtam ir nenubaustam“, – kalbėjo T.Varenbergas.
Vilniaus savivaldybės atstovai tvirtina, kad sutarta su bendrovėmis LESTO ir „Vilniaus energija“, kurios pažadėjo savo statinius susitvarkyti pačios iki liepos 1 d. Antroje birželio pusėje turėtų būti nudažytos grafičiais išmargintos transformatorinės, boilerinės, kiti šioms įmonėms priklausantys statiniai mieste.