Savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kuri ir ėmėsi sporto aikštynų, esančių prie bendrojo lavinimo mokyklų, atnaujinimo klausimų.
Ruoš tipinius projektus
Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vyr. specialistės Rasos Varnienės teigimu, sostinėje yra daug bendrojo lavinamo mokyklų sporto aikštynų, kurie panašūs savo dydžiais, išdėstymu, matmenimis ir kuriuos reikia atnaujinti.
„Ekonomikos ir finansų departamentas sudarė tokių aikštynų sąrašus ir juos suskirsčius pagal panašumo požymius buvo nuspręsta parengti tipinius projektus ir teikti paraišką ES 2014-2020 metų fondams dėl lėšų gavimo sporto aikštynų Vilniaus mieste atnaujinimui“, – teigė R.Varnienė.
Šios darbo grupės tikslas yra pagal sudarytą planą parengti dokumentaciją sporto infrastruktūros atnaujinimui Vilniaus mieste siekiant ES 2014-2020 m. fondų lėšų.
Jokios savivaldybės lėšos, anot R.Varnienės, kol kas nėra numatytos ir diskutuojama, kas apmokės techninių projektų parengimą.
Kiekvienam aikštynui – po 1,5 mln. Lt
Projektą kuruojantis mero pavaduotojas Jonas Pinskus 15min.lt teigė, jog vienam sporto aikštynui prireiks vidutiniškai apie 1,5 mln. Lt, o tvarkytinų sostinėje yra nei daug, nei mažai – apie 70 aikštynų. Tad tokių pinigų biudžete – apie 105 mln. Lt – vargu, ar įmanoma sukrapštyti, net jeigu naujoji šalies valdžia ir atsižvelgs į senus Vilniaus savivaldybės prašymus sostinei palikti daugiau čia surenkamo gyventojų pajamų mokesčio.
„Reikia atsigręžti į tą nelemtą gyventojų pajamų mokestį, kurio mums paliekama 40 proc., o realiai miestas gauna tik 21 proc. To per mažai. Kaip pasakė auditoriai, Vilniaus miestas yra užprogramuotas kasmet prarasti 120 mln. Lt ir tas įsiskolinimas auga. Vilniaus miesto finansavimo klausimą reikia spręsti. Vilnius gali būti donoras kitoms savivaldybėms, bet negali visiškai nusirengti ir pats likti plikas bei basas, nes tai juk sostinė“, – įsitikinęs J.Pinskus.
Šiuo metu, vicemero teigimu, visi 70 aikštynų yra įregistruoti Registrų centre, nes, kol nesutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai, apie jokius projektus ir jų finansavimą net negalima kalbėti. „Buvau labai nustebintas, kad šis turtas Vilniaus mieste nebuvo sutvarkytas, ta žemė buvo draskoma, į ją pretendavo norintys susigrąžinti turėtą žemę. Dabar galime pasakyti, kad pavyko tuos sklypus išgelbėti“, – sakė J.Pinskus.
Vysis Rygą ir Taliną
Savivaldybės darbo grupė pasiryžusi atlikti analizę ir aikštynus sudėlioti į kelias grupes pagal jų charakteristiką. „Kur galima tris ar keturis bėgimo takus nutiesti, kur kokių matmenų futbolo aikštę įrengti, nes yra trys variantai. Kad projektai būtų pigesni, sugrupuosime aikštynus į tris dalis ir ateityje pagal vieną iš jų galima bus rekonstruoti bet kurį aikštyną. Projektavimas irgi vyksta sparčiai. Manau, kad 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiui mes tikrai būsime pasiruošę tinkamai, nes dar turime visus 2013 metus“, – kalbėjo vicemeras.
Rekonstruoti reikėtų didžiąją daugumą Vilniaus mokyklų sporto aikštynų, nes dabar sutvarkyti ar tvarkomi vos vienas kitas. Taip pat kelis mokyklų stadionus yra atnaujinusios privačios bendrovės, kurios jais įgauna teisę naudotis kasdien nuo 15 val. ir savaitgaliais.
„Palyginti su latvių Ryga ar Estijos Talinu, atrodome baisiai. Bet mes juos pasivysime ir aplenksime“, – optimizmo neprarado J.Pinskus.
Vicemeras įsitikinęs, kad reikėtų orientuotis ne į vieną nacionalinį stadioną, į kurį jau investuota per 350 mln. Lt, o į 70 aikštynų visame Vilniaus mieste, kuriais galės naudotis vilniečiai.
